2012 m. sausio 25 d., trečiadienis

Ratu...ir visada aplink

-Man ne stiklo,- Antanas Šatas lyg ištikimas šuo žiūri į savo žmoną - man tavo meilės reaikia,Elyte,reikia...
-Nėra,nėra,Antanai...Iš kurgi dabar jos paimsi? - švelniai šypsosi Elytė Šatienė

Vakar buvo anksti pakeltas nuo kompiuterio patalo,bet apturėjau vieną geriausių vakarų/naktų per pastarajį gyvenimo etapą....Malonu.Labai malonu.Tik,kai žinai,kad toks nesi ir dar žinai,kad ne tau tai visa skirta,tai kažkaip ir nusimeni...Tik po to dieną kaip apdujęs vaikščiojau visas,trūko poilsio.

Visą dieną šiandien mokykloje,kaip pamoką,taip reik ką nors analizuoti...Istorijoje šaltinius,per literatūros pamokas tekstus...Jau ant tiek stovėjo viskas iki kaklo,kad pradėjau rašyti taip kaip noriu aš ir taip kaip suprantu ir su tokia sarkazmo gaidele,kad jeigu gausiu teigiamą pažymį iš to darbo,tai bus kažkas nežemiško.
Preitą blogo įrašą baigiau su mintimi,kad gyventi lengvai nėra įdomu,bet jau čia virš visko,kai kievienam kurinyje reikia rast šablonišką paslėptą minti ir dar gražiausia...problemą...kurių ir taip jau užtektinai,o čia dar ieškom jų...

Man išties nepatinka kai manęs iki galo neišklauso ir iki galo nėįsiklauso ir nebaigus man sakinio yra padaromos išvados ir iškart puolama į kraštutinumus,kad į kokią diskusiją leistumėmes tai išvis nėra kalbos tokiu atvėju,viskas jau nuspresta...Mano nuomonė bloga,aš kaltas ir pan.Tiesiog nuostabu...

Labai dažnai mano galvoje skamba ši daina ir ypač šios eilutės

Aš šiandien kalbejau prieš Dievą
Puslapius juodus varčiau

Hey...mano jausmai
Hey...jau tik pelenai



Dažnai pagalvoju apie maloniu žemiškus dalykus,nepompastiškus,paprastu dalykus.Tikiu,kad jie ir man kada nutiks,bet tokia baimė,kad jeigu per daug galvosiu,tai gal kai tai nutiks,tai nebebus tai malonu...o gal nebus taip kaip aš įsivaizduoju esa yra.

p.s. norėčiau į MC

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą