2012 m. sausio 28 d., šeštadienis

Užkietėjęs XXa. vaikas

''-Gal norit nemačiomis išnykt-paklausiau aš.
Ji linketelėjo''

Viena iš mano svajonių gyventi tikrame XXa.,pajusti visas istorines negandas ir pergyventi viską.Tik dar neišsirenku kokiu laikmečiu labiausiai norėčiau ir būtent kur...atrodydavo,kad norisi gyvent po antro pasaulinio,kokiam septintam dešimtmety,bet dabar norėtųsi gyvent ir tarpukariu...

Šiandien apturėjau du rytus.Tiesa sakant kiekvieną šeštadienį juos turiu.
Atsikėlęs anskti ryte į istorijos papildomą pasitikau saulę ir išvažiavau į Klaipėdą.O Klaipėda tokiais rytas tuščia ir tokia gaivi,gaivi...Miestas mėlynas,jei ne tas šaltukas,tai sėdėk ir žiūrėk tik.
Antra ryto dalis namuose,su kakavos puodeliu ir pyragėliu...jau įdienoja.Bus graži diena.
Jeigu neplyštu galva,tai būtų šaunu.Turbūt vakar peršalau,nes iki dabar pat sunkis galva,užgulus nosis ir nerodau didelių jėgų rezervuaro...

Šiandiena kažkas įvyko,kad man galvoje sukirbėjo šios eilutės - ''Sėdim jauni, dar nepasenę, šitiek patyrę...''
Nuostabaus grožio daina,tie žodžiai veriantys...

Ir taip jų dainos labai gražios...

O šita daina.Jai išvis nereikia jokių komentarų.Gal ir neklausot mano įdėtų dainų,bet šita būtų vertą išgirsti.Tiek.


Pastaruosius blogo įrašus papildau ir toliau pildysiu iš Remarko knygos ''Trys draugai''.Dabar ją skaitau.Šiandiena visą dieną nieko neveikiau kaip tik ją skaičiau.Nuostabi knyga.Padeda nuo visko atsiriboti,bet aš nebūčiau aš,jeigu tų įvykių nesusiečiau su savo gyvenimu ir išgyvenimais.Išties skaitau ir matau,kad neretai taip pat pasielgiu kaip pagrindinis veikėjas ar taip pat man suspurda širdis išgirdus motorų garsą,o siužeto linija prikausto taip lyg jaustumei,kad taitavo gyvenimas ir nuo artėjančio įvykio jis gali pasisukti ypač nepalankiai.Gal knyga pasirodys nuobodi kam,dėl dažnų scenų susijusių su automobliais,bet tai tik parodo,kad jie paprasti žmonės,o jų jausmai,meilė ir išgyvenimais tikrai turėtų prikaustyti kiekvieną.Juk tai Remarko kurinys.

O daba taip,pagalvokit.Šis kurinys išleistas 1938metais ir rašo apie maždaug 1928-1929 metus.Pokaris.Daug besielių žmonių ir pan.Dabar 2012 metai.Dažnai pasigirsta dejonių,dėl to,kad ankščiau buvo kitaip ir buvo daugiau romantikos.Taip,su kiekvienu dešimtmečiu romantikos mažėjo ir mažėjo,nes man verda jausmai skaitant tuos kūrinius,bet vistiek,pradžia turėjo būt kažkur ir ji mano manymu kurinyje atsiskleidžia.Pateiksiu vieną pasakymas kuris mane privertė pagalvot apie tai.

''Ką jūs vaikai žinot apie buitį!Juk jūs bijote savo pačių jausmų.Jūs nerašote laiškų-jūs skambinate telefonu,jūs nebesvajojate-jūs važiuojate į užmiestį,jūs esate protingi meilėje ir neprotingi politikoje-pasigailėjimo verta padermė!'' 

Sakiniai,parašyti prieš daugiau nei 70 metų,bet taip tinkantys šių dienų pasauliui...

Tokia foto,irgi XXa. palikimas.Nežinau,bet ji mane liūdnai nuteikia.Gaila pasidaro ;/// o rodos nesenai viskuom dar naudojausi...


Beje,Maskva netiki ašaromis,o tiki meile!

''Tik tas,kas nuolat palieka vienas,žino,kokia laimė būti kartu''

p.s.rodos nieko nenuveikiau,niekas neįvyko šiandiena,bet mano galvoje,tai vojei kiek nutiko...


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą