2012 m. vasario 22 d., trečiadienis

Pietų širdies sudrebinimas

Visą naktį žibėjo žvaigždės.Vienos didesnės,kitos mažesnės.Nesisekė man užmigti šią naktį.Daug galvojau,mąsčiau,varčiausi,o po to tiesiog sėdėjau prieš langą ir žiūrėjau į dangų.Nieko doro nesugalvojau,bet žvaigždės nuramino mane.Nežinau kodėl,bet man patinka pasidalinti ta nakties paslaptimi-Kiek žvaigždžių danguje...Gaila,kad neturiu kam to pasakyt/parašyt.Turėjau ankščiau tokią netolimą kaimynę,kuriai vsad parašydavau,nes mes buvom po tuo pačiu dangumi,dabar ji jau išsikrausčius,o ir šiaip gyvenmas bėga sava vaga,o kam nėra.Man velniškai patinka žvaigždes stebėti Vasarą.Išeiti į verandą,atsisėsti,užuosit drėgmę,pajausti žolę ir iškėlus rankas į viršų pasakytu sau-Tai ta naktis,kur laukei taip ilgai!

Senai pamiršta tiesa-Vaiko lūpomis kalba tiesa

Šiandiena vieną akimirką pasijaučiau lyg gavęs su šviežia žuvimi per veida.Toks tiesiog pritrenktas likau stovėti.Žinot kai būna taip,kai viskas išslysta iš rankų ir tau viskas vistiek.Tą akimirką norėjau ir tiesiog kampe pasedėt ir eiti susirast kiečiausia mokyklos vaikinuką ir duot jam į galvą tam,kad jis mane neapsakomai sumuštu,kad pradėčiau ką nors išvis pajausti.Pietų širdies sudrebinimas vadinasi šis jausmas ir jį atlaikyti vienam labai sunku.Ėjau link mašinos vilkdamas kurpinę žeme,niekas man nerūpėjo,nenorėjau grįžt namo ir tuo momentu išdygo mano draugas,pasiprašė,kad paveščiau namo,o viskas baigėsi kavinėje su puodeliu juodos kavos.Kažkaip vis geriau numušt mintis į šalį,pakalbėt apie bet ką,nes jeigu būčiau gryžęs namo ir vienas pats kovojęs,tai būtų baigęsi kaip ne syki baigęsi yra.Raudonai mėlynais krumpliais.Pietų širdies sudrebinimas vadinasi ši reikalas.

Grįžus namo buvo dingusi elektra.Ir ačiū tam kas ją atjungė.Per pusvalandį atsilikau tiek darbų,kiek kartais per dieną neatsilieku,o visų svarbiausia radau laiko sau...pasigulinėti ir paskaityti knygą.Liūdniausia vietą priėjau.Labai veikia tas mane šiandiena.Viskas nėra blogai,bet liūdnai...labai.

Pastaruoju metu randu save ne A.M. muzikoje,o Lemon Joy muzikoje.Tiesa sakant atsibodo skaityti FB A.M. pasisakymus,kartais jie man tokie perspausti atrodo...atrodo,kad mes visi nemokam gyventi,o tik jis žino tiesiausią kelią.Koktu skaityti po to sekančius subinlaižiškus komentarus.Kažkada jis buvo mano ''devukas'',o dabar aš į jį labai kritiškai žiūriu.Prieš jo muzika nieko neturiu,ten vis dar randu save.
O Lemon Joy...Lemon Joy neaušina burnos bereikalo.

Visa daina apie tai ką kartais norisi pasakyt,bet nežinai kaip.
Juokiasi vasaros naktys iš mano jausmų
Pabudęs rytas žiūrėjo kaip juokeisi tu
Ei, ar mes laimingi, ar mes kartu?
Ar tai apie mūsų meilę tiek dainu?

Koks pašėlęs tempas, nespėjam mes
Jau šiandien bučiavo akis tau rytdienos naktis
O tiek pasakyt norėjom vienas kitam
Šitą tylą atleisk.. reikalinga tu man.

Padėk ištarti man žodžius,
Kurie ne apie mus
Jų skonis per saldus

Šiandiena vakare nebuvo mamos,tėtis parsivežė stintų ir parodė savo neeilinius kulinaro sugebėjimus.Buvo išties gera vakarienė.Negaliu,koks buvau be nuotaikos ir be jėgų,bet užteko paragauti ir viskas buvo kaip ranka nuimta.Gaila,kad taip nebus po metų,kad negalėsiu nusileisti į apačia ir pavalgyt tėčio paruoštos vakarienės.

Nostalgijos kampelis
''tada buvo automobiliai,kad net nuo vieno raktelio pasukimo sudrėkdavo visos kvartalo ''katytės'' ''

Teen Bash-jau šį penktadienį...


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą