2012 m. kovo 11 d., sekmadienis

Pasveikinkim vieni kitus

Ilgas įrašas.Įsijungiam ir skaitom,nes šiandien yra antras Lietuvos gimtadienis


''Bet tik viena žinau, kad jeigu visi žmonės suneštų savo bėdas į vieną vietą ir panorėtų pasikeisti su kaimynais, tai, gerai įsižiūrėję į kaimynų bėdas, kiekvienas neštųsi namo atgal savąsias atsineštąsias.'' Herodotas




Preitą savaitgalį sesuo man parvežė pasiskolinusi paskaityti knygą ''Tarp pilkų debesų''.Apie pačią knygą galite pasiskaityti paspaude ant pavadinimo,labai daug informacijos ten pateikta,bet papasakosiu savo įspudžius paskaičius pirmus puslapius.Sakė lengvai parašytą,tai greit perskaitysiu ir davė savaitę laiko perskaityti.Maniau,kad perskaitysu,bet ne.Gražinau perskaitęs tik trisdešimt puslapių.Nusprendžiau,kad kai jau būsiu pasiruošęs,tai tada pats nusipirksiu.O kam aš čia turiu pasiruošti?Skaitydamas pirmus skyrius supratau,kad aš turėčiau būti arba labai mažas ir nieko nesuprasti arba labai didelę patirtį sukaupęs žmogus,kad skaitant man nesiveržtų jausmai pro kraštus.Apie ką aš čia kalbu?Kalbu apie tai,kad skaitant šią knygą sukilo daug,daug jausmų.Visų pirmą turbūt todėl,kad viskas įvyko išties ir viskas įvyko mano tautiečiams-lietuviams.Skaitant kiekvieną eilutę,kiekvieną puslapį,lapą,skyrių man daužosi širdis,mintyse kirba įvairiausios mintis,kūnas virpa,o skaitant mokykloje,valgykloje,toje banalybėje prie stalo tik atsikvošėjęs supratau,kad esu sugniaužęs tokį kumštį kokio dar nesu niekada sugniaužęs.Jame buvo išties daug pykčio.Negaliu,skaitau ir kaupiasi vieną akimirką ašaros,kitą akimirką pyktis,nuoskauda,nevilitis.Ir taip norisi ką nors padaryti ir tai taip neįmanoma,nes jau viskas yra praėjęs.Aš nesuprantu kaip tai galėjo nutikti,mano protelis neišneša,aš bandau save apgaudinėti.Skaitau ir meldžiu,kad kitas skyrius būtų jau po daugelio laiko,po visų baisumų,po viso to...kad neskaudėtų man širdis skaitant to,bet su kiekvienu puslapiu vis liūdniau ir lūdniau,o taip norisi padėti tiems žmonėms.Viskas buvo prieš spetyniasdešim metų...Lietuvą okupavę sovietai 1941-ųjų birželio 14 dieną pradėjo pirmuosius masinius Lietuvos gyventojų trėmimus į Sibirą.Ir man velniškai skauda širdį dėl to,nes tai jau įvyko.Aš nežinau,gal čia viskas dėl to,kad esu labai jautrus žmogus ir pas mane gerai išlavinta vaizduotė,nes mane tie trisdešimt puslapių labai paveikė.Nežnau kaip jums,gal jūs tisiog skaitysit ir viskas.Paskaitysit šaltai,numesit ir pagalvosit-Ko čia tas Butkus pergyvena? Tik aš jums pasiūlysiu-kai skaitysit kada nors savo gyvenime tai,tai tada įsivaizduokit jeigu tai atsitiktų su jūsų šeima,jūsų broliais ir seserimis-man to net nereikėjo,man užteko žinoti,kad tai lietuviai ir man jau jausmai veržias.

Iš viso buvo ištremta į Sibirą virš 300tūkst lietuvių.Daugiausia inteligentų,politikų,visuomenės veikėjų,verslininkų,ūkininikų,karininkų...Vienu žodžiu lietuvių visuomenės patį žiedą ant kurio laikėsi tauta.
Istorikai yra priėję išvadą,kad užtenka 10proc. visuomenės pakeisti ir visuomenė pasikeis,o buvo ištremta net 12proc. žmonių.Tų pačių dėl kurių dabar turėtume visiškai kitokią Lietuvą,europietišką, vakarietišką, skandinavišką ar kokią kitokią.Jeigu nebūtų...jeigu nebūtų buve tos okupacijos mes turėtume visiškai kitokią dabar valstybę.Daug kas to nesuvokia,bet čia būtų tikra europietiška šalis kurioje būtų daugumai gera gyventi,bet turim ką turim ir turim mes,mūsų laisva karta, dirbti už mūsų Lietuvos geresnė ateiteį.

Mano mintyse kirba mintis.Ne,greičiau svajonė.

Dar ką noriu pasakyti,kad niekada nešaukite ir nerėkaukit ''nekenčiu rusų'' ir ''reikia visus rusus iššaudyti''.Jeigu nieko nesuprantat,tai geriau šiuo klausimu reikia patylėti.


Šiandien yra Kovo 11!Su kuo jus ir sveikinu.Ši diena yra mums nemažiau svarbi nei mūsų gimtadiensi,kalėdos ar nauji metai.Gal jos ir nešvenčiame taip,bet ji yra viena kertinių mūsų gyvenimo datų.Mes šeimoje paminėjom.Tikiuosi ir jūs nors vėliavą iškėlėte.
Branginkime laisvę ir nepamirškime,kad laisvė nėra ''daryti ką noriu'',laisvė yra tada,kai supranti,kad esi atsakingas už savo veiksmus.Nepamirškite to niekada.

Mano du mėgstamiausi laisvės šauliai yra Justinas Marcinkevičius ir Vytautas Kernagis.Man jūsų abiejų trūksta.Aš jūsų nepažinojau,bet kaip man dabar tokių žmonių reiktų čia,mūsų Lietuvoje.
Visi žinome kas jie ir nieko nežadu pasakoti,tik pasidalinti savo mėgstamomis jų dainomis.
Justino Marcinkevičiaus ''Dėl tos dainos'' yra mano gyvenime antroje vietoje pagal mėgiamus eilėračius-dainas.
Dieve mano,man tikrai rieda ašara skruostu...


Visų dainų kurios man sukelia jausmus čia nesudėsiu,bet rasit kažką sau artimo manau...

Šiandiena žiūrėjau kaip ir kasmet(kitais metais tikiuosi realybėje) per televizorių vėliavų pagerbimą aikštėje prie siemo.Sudurė kažkas viduje,kai eilinį kartą pamatęs karininkus suprantu,kad negaliu stoti į kariuomenę...

Ketvirtadienį mokykloje vyko Protų mūšis ir tiesa sakant paskutinę minutę ant durniaus surinkę komandą ''Vou,Teen Bash'' ir tikėjęsi užimt kokia 8-6 vietą mes ėmėme ir užėmemė 3 vietą ir laimėjome kelionę į seimą!Išties geras jausmas tas,kad neleidom pabėgti labai toli mūsų klasės ''moksliukų'' komandai.Atsilikom nuo jų tik dviem taškais...O mes juk ne tie kur gauname pagyrimus už gerą mokymasį ar pan.


P.S. ,,Ar jums kada teko spėlioti,ko verta žmogaus gyvybė?Mano brolio gyvybė tą rytą tebuvo verta kišeninio laikrodžio.''

P.S.S.Aš tikrai myliu Lietuvą.
Labai dažnai bijau vartoti šį žodį(o reiktų),net gerai nežinau jo reikšmės,bet šiuo atvėju nieko kito nelieka pasakyti.

3 komentarai:

  1. Aš irgi kartais pagalvoju, kokia būtų Lietuva, jei istorijos vingiai būtų pasisukę kitaip. Koks būtų pasaulis, jei karą būtų laimėjęs Hitleris? Kokia būtų Lietuva, jei būtų išvengta jos okupacijos? Ar bent ji būtų nesitęsusi tiek ilgai. Gal kitos pasaulio šalys nenorėtų vadintis vakarietiškomis, skandinaviškomis, gal jos norėtų lygiuotis į Lietuvą? Taip galvoju galvoju ir kiekvieną kartą begalvojant, mintyse susikuria vis kitoks Lietuvos modelis. Vieną kartą - vakarietiškas, kitą kartą - skandinaviškas, trečią kartą - išvis analogų neturintis. Kad Lietuva šiandien būtų buvusi kitokia(į gerąją pusę) - faktas. Gal netgi vaidintų ne ką menkesni vaidmenį Europoje, negu dabar Vokietija. Tikrai gaila, kad dabar vyresniosios kartos atstovų mąstymas jau yra sugadintas(nepabijokim taip pavadinti) ir, pripažinkim, jie truputėlį stabdo valstybės tobulėjimą(vakarietiškėjimą). Jų galvoje dar iš rusų laikų yra užsilikęs tas komunizmo "cinkelis", bet šventai tikiu, kad po keliasdešimties metų, kai pasikeis 1-2 kartos, Lietuva pradės žybėti. Deja, mes šito turbūt nepamatysim... Nors, dalelę savęs paliksime ant žemės - savo vaikus. O jie tikrai tuo pasidžiaugs.


    Lietuvos respublikos vėliavą ginklu gerbt!
    Ech...

    AtsakytiPanaikinti
  2. Pasidžiaugsim ir mes,jeigu tik norėsim...
    O kas dėl Lietuvos,tai aš manau,kad gal tiek ir nebūtume įdomus,kiek Vokietija,bet Olandijos,Danjos,Belgijos svarbos lygi galėjome pasiekti ;]

    AtsakytiPanaikinti