2012 m. balandžio 23 d., pirmadienis

Тонешь, тонешь не потонешь

Valio!
Atsirado Karklės festivalio atlikėjų sąrašas(aišku dar didės jis) ir atsirado pirmieji bilietai prekyboje.Super.
Ryt lėksiu pirkit bilietus.

Taip,taip,taip...Karklės festivalyje rusiška grupė-Mumiy Troll.Susilaikau nuo jūsų komentarų apie rusišką muziką.Juk tą patį galime pasakyti ir apie kitas pasaulio kalbas,ne?
O šiaip ši grupė man laaaaabai patinka.Daug dainų sukasi mano galvoje,grįžus iš Vilniaus ir pamačius,kad jie dalyvaus,tai šypsena iki ausų. Tiesiog nuostabu.Vien dėl jų aš tikrai ten būsiu,o dar ir Mamontovas bus,ta išvis...Jėga.

Dauguma manau žino šitą dainą...reik išsikept CD į mašiną.

Vakar įdėjau klasės foto į FB,tai šiandiena 184 laikai...neblogai sakyčiau,o ir foto visai nebloga.



O dabar muzikinė valandėlė.Jeigu nežadat klausyti,tai neverta toliau skaityti,nes nepajusit to ką aš...o gal ir paklausę nepajusit nieko.

Mokyklai reikia paskutinį kartą išmokti eilėraštį ir aš išsirinkau Marcelijaus Martinačio eilėrašį: 

Kukutis moko vaiką,
kaip paglostyti briedį


Reikia sulaukti žiemos,
kai sniego bus daug,
kai bastysis miškais
alkani briedžiai.

– Tada bus galima glostyt?

Ne, reikia šieno pakreikti,
kilpas paspęsti
ir laukti –
kantriai, ilgai...

– Ir tada bus galima glostyt?.

Ką tu! Reikia palaukti,
kol briedis įklius...

– Ir bus galima glostyt?

Tai pavojinga!
Juk briedis – žvėris.

Jo galvą reikia priremti prie žemės
ir smarkiai surišti kojas.
Blaškysis jisai kruvinai.

Kai pavargęs sunkiai alsuos,
vaikas gali prieiti
ir švelniai paglostyt...

Šį eilėraštį yra perdainavę Liūdni slibinai.Esu jau apie juos rašęs,kad jie man labai patinka.Tai va.j versija.Kažkodėl ji man tokia miela ir šilta...ypač tas paskutinis posmas.Klausant kažkodėl save įsivaizduoju po darkim penkiolikos metų ir kaip aš ją kažkam kuždu vakare prieš einant miegoti...


Beieškant dainos radau Martinaičio eiles apie Kvailute Onute kurias perdainavo didžiai gerbiamas maestro Vytautas Kernagis...taip gražiai skamba,bandžiau į žodžius įsiklausyt,tai išties daug ką pasako.Įdomu kaip ją klausysiu po daugel metų...


O šiaip...šiap vakaras buvo praleistas darp Kulturnamio sienų.Nuo šešių iki dešimtos buvo šokių repeticijos.Neblogai ką? Per tas valandas spėjau patirti ir moralinį ir fizinį ir pschologinį išsekimą ir tu žinai apie ką aš kalbu.Ir man ne vis vien.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą