2012 m. gegužės 15 d., antradienis

Bičių miegas

Jums reikia vaizdinės medžiagos?Čia jos nebus labai daug.Reikės daug skaityti.O kas viršuje po blogo pavadinimu parašyta?



Ar jūs pastebėjote,kad žydi slyvos ir alyvos?Ar jūs sustojote ir pasigerėjote jomis?

Man reikia žiemo.Gūdžios žiemos.Kai viskas buvo labai toli.Ši žiema buvo viena geriausių mano gyvenime.
Ir upas rašyt buvo.Ir parašydavau kažką.
Kažkada parašydavau kas dieną,o dabar vos kas savaitę.

Aišku,įvyko milijonas darlykų kuriuos verta aprašyti,bet prisimenu tik vieną dešimtąją...užmiršau savo knygutę visai.

Ketvirtadienį pirmą kart(o gal ir paskutinį kart) teko atsisėsti mokyklos kiemelyje ant žoles,ant žemės.Geras jausmas.Nostalgija turėtų kvepėti.Bet atsisėdus suprantu,kad viskas visiškai ne taip,kaip preitais metais ir aš nejaučiu jokios nostalgijos ir aš nenoriu kartoti taip kaip buvo.Tai buvo tada,dabar bus taip,o vėliau...Vėliau ir pažiūrėsim.Aš jaučiu nostalgiją daug kam,bet atsisėdus pievelėje pajaučiau,kad viskas kitaip ir niekada taip nebebus,tad ir pergyventi ir aikčioti dėl ''senų gerų laikų'' nevertas,nes mes susikursim naują,gerą ateitį.Norėčiau surasti žodį apibūdinanti tą suknistą jausmą,kai reikia kaip nors jausti,bet taip nesijaučiu.

Gal pasipasakosiu apie savo penktadienį.Tik dabar supratau kokį nuostabų jį apturėjau.Nuo pat pirmų minučių ryte iki pats paskutinių kol užmigau.Bet ne jums suprast.Juk emocijų perkelt neina.
Penktadienį turėjome Lietuvių kalbos egzamino bandomajį,taigi teko keltis pakankamai anksti.
Berods kokiu du metus metus nesu taip anksti kėlesis.Aj,rudenį teko,kai įgyvendinau planą chuliganą....bet ten kita istorija.
Žodžiu, taip atsikeliu, o už lango lyja,žvarbu,o aš labai gerai nusiteikęs,nes žinau,kad viskas...kad viskas paskutinį kartą.Bet lauke,kad ir lyja,bet šilta.Plius aštuoniolika.Aš ir vėl visą naktį miegojau su atidarytu langu.Girdėjau krentant lašus ant palangės.Ach,kad kiekvienas rytas toks.Nusileidžiu į apačią,o ten sumuštiniai ir kakava.Gera,labai gera.Gaila,kad tikrai to niekada nebebus.
Įlipus į dušą pasileidžiu radiją,o ten ZIP fm ir prie vedėjo pulto sėdi kas? Ogi Artūras Zuokas. Nesismulkinam į jo politinį gyvenimas.Esmė ta,kad aš jį labai gerbiu.Ir labai praskraidrino nuotaiką jo pasakojimas apie Vilnių:Dabar septynios ryto,už lango plius šešiolika,kyla saulė,miestas bunda,vilniečiai,jeigu turite balkonu,tai išeikite su kavos puodeliu į jį ir pažiūrėkit-koks gražs bundantis Vilnius.
Taip prausiuosi ir galvoju...ahhhhh,kai bus faina ateityje...
Išlekiu į bandomajį,pakeliui nusiperku kaip koks Vilnietis Colos buteliuką ir aš jau mokykloje.Be dvidešim minučių aštunta valanda.Turbūt taip anksti buvau tik pradinėse klasėse.Labai keistai į mane pažiūrėjo budėtoja.
Bandomasis egzaminas.Hm,nieko kaip ir nėra ką pasakoti.Tiesiog svarbiausias,kad susižinojau kiek ir kam skirti tiek ir tiek laiko,kad viską spėčiau.Labai smagu buvo rašyt,per langą mačiau,kad per tas tris valandas oras kokiu tris kartus pasikeitė,bet,kad ir apsiniaukę buvo,bet labai ''dūšna''.

Po mokyklos sekė senai išsiilgtas toks pokalbiux.Žodžiu,rimtai supratau,kad labai daug esu praleidęs gyvenimo ir labai daug ko nesu padaręs.O gyvenimas tai bėga...Nepajaučiau jo skonio dar turbūt...

Po pietų važiavau į vieno konkurso apdovanojimus kap sakant.Dalyvavau konkurse ''Mano gimtasis kraštas''.Dalyvavau su savo dvyliktos klasės kalba.Kad ir ji ne apie mano gimtajį kraštą,bet apie mano gimtąją tėvynę.Patekau tarp laureatų.Gavau mero padėkos raštą.Taip vistiek širdelę paglostė,kad mano kalba išplaukė į plačius vandenis.Dabar ji skalndo internetinėje erdvėje ir bus paviešinta mokykliniame laikraštyje ''Pasuolė''.
Po renginio persimečiau porą žodžių su seimo narių...uuuu.

O vakare išlindo saulė kaip nekeista.Buvo šilta,nors kaupėsi lietaus debesys.
Ir ką,išsitraukiau dviratį.Čia labai,labai dideli žygdarbis man,kuriam šikna priaugo prie automobilio sėdynės.
Greitomis apsirengiau ir kol nesutemo išmyniau.Vėjo nebuvo,oras palankus,tad ir minti buvo labai lengva.Nuo Kvietinių iki Dauparų numynau.Neblogas kelio galas.Turbūt pirmą kart taip toli myniau.Labai smagu buvo.Noriu ir noriu dar.
Galėčiau ir daugiau papasakoti apie šią mini kelionę,bet.Bet yra bet.Tiesiog kai žinai,kad gali ir nori,bet negali ir kažkas nenori.Tyliu.

O Jūs esate kada nors myne dviratį,kai lyja lietus?Kai mintyse sukasi gerai žinoma,širdžiai artima daina.Kai nėra šalta,nes tu esi kaip ir ne vienas.Ir kai atrodo,kad viskas tikrai geraii ir,kad tai galėtų tęstis truputi ilgiau?

Aš esu.
Man dabar tas kelias atrodo visai kitoks.Aš į jį žiūriu visai kitomis akimis.Čia ta daina.Ji tau nieko nesako,o man.Man viską.

Grįžtant papuoliau į dar didesnę liūti.Bet buvo taip gera,kai buvo šilta,krito gaivus lietus ir buvo ta harmonija.O groja ta pati Hiperbolė



Šeštadienį buvo mano kūmų,kuriuos aš labai myliu,dvidešimt penktosios vedybų metinės.Daug,tikrai nemažai.Malonus vakaras.Gal nepasakosiu apie savo giminę,nes kai kurie nesupras.O kai kurie galvosi,kad tik mano pati geriausia...Žodžiu,kelis kart nudegęs esu gyvenime,tad pasilieku viską sau.

Sekmadienis.Realiai nekenčiu sekmadienių.Norisi būt vienam užsidarius,nes visiškai ''be ryšio diena'',be prasmės jokios.Oras blogas,tad nėra kur nusitrenkt,lauke šalta-su dviračiu nėr noro,kuro bake nėra.Reikalų ir veiklos neturiu...Taip ir stūmiau laiką.Susitvarkiau visus rubūs.Čia gal ir merginoms bus įdomu,kad ir pas vaikinus tas pats...Du šimtai rubų,o dėvimi tik dvidešimt.Ryl dyl.Galėčiau čia apie tuos rūbus ir daugiau papasakoti,bet kažkaip keista,ne?

O štai pirmadienis visiškai priešinga diena.Pirmadienis buvo mano diena ir aš išties myliu pirmadienius.Iškart pasijaučia gyvenimas.Labai darbinga diena galiu pasakyti.Daug darbų,o kuo daugiau darbų,tai tuo labiau viską suspėji.Vakare vėl ant dviračio.Nuo namų iki Gargždų,per Minijos slėnį vėl į Gargždus ir namo-Viena valanda kelio.

Filmas pažiūrėjimui: Vienui vieni

Antradienį myniau į mokyklą su dviračiu,bet grįžau...Parvežė draugė bagažinėje dviratį.Buvo osom.Nuploviau jai mašiną už tai.Vis porą litrų kuro sutaupiau...
O šiandiena...šiandiena pažiūrėjau paskutines šio sezono dvi HIMYM serijas...Kaip reikia iki rudens išgyventi? :(

 p.s. Mano blogas gali būt,kad išplauks į platesnius vandens....į radijo eterį.

p.s.s.Retorinis klausimas merginoms:Ką rinktumėtes:ar savo vyrą,ar savo vaiką?

p.s.s.
Paskaityk.
Paskaityk dar paskutinę eilutę.Ir dar kartą.Dar kartą,kol suprasi,kad tikrai sergi ir pajusi kaip krenti į minkštą pienių patalą...

2 komentarai:

  1. Apie važiavimą dviračiu kai lyja :

    Pirmi metai, kai nusipirkau savo dabartinį dviratį(tai čia buvo... 2010). Vasara, Klaipėdoj "Jūros šventė" ir tuo pačiu "Kritinė masė". Na ką, nutariau, kad būtinai turiu joje sudalyvauti(tai buvo pats pirmas kartas). Lauke apniukę, bet nelyja. Sėdau sau ant dviratuko ir keliauju į Klaipėdą(pro Dovilus), nespėjau privažiuot Dovilų ir pradėjo pilt kaip iš kibiro. Aišku, galėjau apsisukti ir grįžti, bet ką aš, durnelis, važiuoju toliau. Taip visą kelią iki Klaipėdos pylė kaip iš kibiro(o nuvažiuot trunku apie 50 minučių). Nuvažiavau į vietą visas iki paskutinio siūlelio permirkęs, šortai kiaurai permatomi, pats irgi varvantis. Bet pasiekęs tikslą. Tą kartą buvau vos ne pavyzdys visiems "Kritinės masės" dalyviams, kurie pabijojo lietaus(nors per patį važiavimą nebelijo) ir nesudalyvavo : mat, netgi iš pačių Gargždų per tokį lietų dviračiu atmynė. :D Buvo labai faina, nors tada gal ir nesupratau to, bet užtat dabar kai pagalvoju tai labai gera.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Jau galvojau,kad kokį nuotyki,kad kaip vos nenusidaužei minant per lietų papasakosi :D

      Panaikinti