2012 m. gegužės 13 d., sekmadienis

Pavasario žiedai pražysta tik tada kai niekas nemato

Prisiskaičiau Jūsų visų blogus,tai vojei...Kaip man širdį iškart gera,kad šiandien ir šalta pavasario diena,bet man širdy užgimė užmigęs pavasaris.Labai ačiū jums,mano mielieji Gargždų miesto draugai.
Keistai,bet kartu ir gerai skamba. Vistiek juk mes liksim tik šio miesto draugais. Ne? Teip.

Labai apie daug ką norėjau parašyti,bet pagalvojau,kad mano blogo rašymo apogėjus jau praėjo.Nesugebu sudominti,nei savęs,nei skaitytojų.Turbūt užsiciklinau ties žiema dar,kai kiti jau mato pavasarį.Kam rūpi mano  išgyvenimai būnant ''dušmanu'' ir gautas mero padėkos raštas?Krito nuotaika rašyti.


Gal tas dėdė Mamontovas su savo melancholija kaltas?

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą