2012 m. birželio 6 d., trečiadienis

Ar pasiaukojimas ir šiandien prasmingas?


Jau nuo seniausių laikų pasiaukojimas prilygsta aukščiausioms dorovinėm normom. Kadangi pasiaukojimas laikomas vienas iš krikščioniškosios Dogmos kertinių pamatų. Su juo kartu atsiranda ir atsakomybė už savo veiksmus, nes dažniausiai aukojamės dėl kitų gerovės. Ankstesniais laikais pasiaukojimo pavyzdžiai buvo paprastų žmonių, karvedžių ar rašytojų įkvėpimo šaltinis, o kokia šių altruistinių veiksmų vieta šiandien?
    Yra sakoma, jog jei kada gyvenime iškyla sunkumų ar reikia patarimo, tai verta atsigręžti į praeitį. Sugrįžkime į Antikos laikus, į kultūros pradmenis. Vienas geriausių tų laikų pavyzdžių, tai Antikos kūrėjo Sofoklio kūrinys ,,Antigonė‘‘. Šiame mitologiniame epe atsikleidžia pagrindinės veikėjos Antigonės pasiaukojimas, meilė ir principų neišdavimas. Ji nebijodama karaliaus rūstybės, kuris neleido palaidoti jos brolio, imasi ir palaidoja jį. Antigonė negaili savęs, nes jai svarbiau šeima, dvasiniai įsitikinimai, o svarbiausia – išlikti žmogumi. Pagrindinė veikėja neišsižada savo veiksmų ir po to, kai buvo nubausta. Ši istorija, kuri kupina meilės, stiprybės, vyriškos kovos ir moteriško švelnumo, gali ir turi būti pavyzdys šiandiena, kad pasiaukojimas dėl kito yra stipriausias ginklas kovoje prieš blogį
    Dabartiniame pasaulyje taip pat randame prasmingų pavyzdžių, kurie gali mus įkvėpti. Vieni iš jų, tai XXa. Išeivijos rašytojai ir jų kūriniai. Kai kas juos laiko tėvynės išdavikais, o jie yra išties nusipelnę ir pasiaukojantys žmonės. Juk jie turėjo palikti savo gimtąjį kraštą tam, kad galėtų skleisti lietuvybę ir lietuvišką žodį svetur. Ten, kur nešildo gimtieji namai, bet nepasiekia ideologinė doktrina. Vieni iškiliausių išeivijos rašytojų yra B.Brazdžionis su rinkiniu ‚,Šaukiu aš tautą‘‘ ir J.Aistis su eilėraščių rinkiniu ,,Nemuno ilgesys‘‘. Jų darbai ir šiandien mums parodo, kad pasiaukoti verta ir meilė tėvynei turi prasmę.
     Pasiaukojantys ir prasmingi ne tik išeivijos kūrėjai ir jų darbai, bet ir likusių čia, po geležine uždanga, rašytojų darbai. Sovietmečiu pradėję rašyti kūrėjai tarsi kopė į stiklo kalną. Jie kūrė ezopine kalba nepaklusdami politinei ideologijai, tad galėjo bet kada paslysti ir tai būtų skaudžiai atsiliepę. Vieni įsimintiniausių kūrėjų, kurie įrodė, jog sunkiomis sąlygomis irgi galima kurti, yra R.Granauskas su kūriniu ‚,Duonos valgytojai‘‘ atskleidęs kaimiškos kultūros nykimą ir J.Aputis su kūriniu ,,Dobilė.1954 metų naktis‘‘ parodė koks yra noras turėti savo artimą, savo namus tuo laikmečiu, kai sovietai viską išdrąskė. Daugelis kitų to laikmečio kūrėjų taip pat nusipelnė, jie yra vis dar gyvi pavydžiai mums, parodantys, kad jeigu tik tavo darbas yra pasiaukojantis, tai jis bus prasmingas ir įvertintas. 
    Matome nemažai pavyzdžių šiuolaikiniame pasaulyje kurie parodo ir įrodo, jog pasiaukojimo prasmė niekur niekada nedings ir šiandien. O jeigu mums jų neužtenka, tai visada galime ieškoti stiprybės ir įkvėpimo pavyzdžių praeityje istorijoje ir rašytojų darbuose.




Tai yra mano egzamininis rašinėlis.Nieko nesakykti,pats žinau,kad galėjau geriau.


Įsijunkit šitą dainą ir pasinerkit į savo svajas.

 

3 komentarai:

  1. Wow :) Man išties patiko Tavo mintys ir nuostabiai rišlios idėjos, o ką kalbėti apie vertingą literatūrą :) Tavo darbas man bus pavyzdinis, kurį įsisamonindama eisiu šiemet į Valstybinį :)!

    AtsakytiPanaikinti
  2. grazios mintys :)

    AtsakytiPanaikinti
  3. Nuostabus rasinys ! :)

    AtsakytiPanaikinti