2012 m. liepos 16 d., pirmadienis

Išleistuvės



Tik dabar,jau po visko.Pirmą kartą įsijungiau šią dainą.

Nežinau,kažkaip nesirašo man visai...

Buvo išleistuvės.

Vos,jau trys dienos praėjo po jų.

Kaip čia pradėjus.
Išlėkiau į bažnyčią,fone groja M83-Midnight city.
Atlekiu pas klasioką ir jis pagarsinęs muziką pasako,kad paskutinį kartą. ir išties paskutinį kartą aš pas jį atvažiuoju į namus,paimu jį ir mes lekiam mokyklos reikalais.Iš vis manau,kad su Porkiu mes lėkėm tą kart paskutinį kartą.Daugiau neįsivaizduoju kada mes taip lėksim vėl.Mokykla mūsų nebejungia,šokiai irgi baigėsi...Dar viliuosi kada,kad kas nors mus pakvies į gimtadienį kokį ir aš atvažiuosiu jį pasiimt ir mes lėksim.
Realiai,tai pasiilgsiu to.

Atlekiam į bažnyčia,pastoviniuojam ir pajudam link savo vietų.
Bažnyčia labai gražiai papuošta.
Patiko,kad ant kiekvieno suolo buvo taip gražiai parašyta...Tėvai,Mokytoja,4a...ir t.t.
Pirmiausia padalino Bangos inicijuotas ir Mars įsteigtas 1000lt premijas...Gavo iš viso rajone 6 žmonės.Iš mūsų klasės gavo net 4.Vis garbė.

O buvo įsteigtas prizas ir nuo seimo nario.Na,nereklamuosiu jo,bet esmė,kad ir aš gavau.Gavo pinigines premijas geriausiai rajone išlaikiusių istorijos egzaminas dešimtukas.Kadangi rajone esu dešimtas,tai ir aš gavau tą premiją.Realiai,tai tikrai,tikrai nesitikėjau.Visai buvau tai pamiršęs ir išties nustebau,kai išgirdau savo pavardę.Aišku,kad malonu,kai išgirsti savo vardą.



Na ir prasidėjo atestatų teikimas.Visi gavom,visi laimingi,visi gražūs.Daug gėlių,sveikinimų.

Išties mane užgriuvo didelė šūsnis sveikintojų.Ir ką galiu pasakyti,kad turiu labai gerus giminaičius,kurie manęs niekada nepamiršta.Ir tai yra nuostabu.Tiek gėlių,tiek dovanų nuo jų gavau.Lyg per gimtadienį.Ir kaip buvo faina turėt tokią puokštę savo rankoje.
Ir vėliau vakare sakiau,kad aš neturiu draugų,aš turiu tik daug gerų giminaičių.
Ir tikrai,alia tiek daug draugų...O pasveikint atėjo tik vienas.Reikia daryti išvadas ir atsirinkt.
Ir jūs manęs laikyt savo draugu negalit,o tik pažįstamu.

Bet aš būsiu kitoks,aš savo draugus,kurie baigs mokyklą pasveikinsiu,nes tai didelė šventė ir manau,kad kas baigė mokyklą yra verti pagarbos.





 Po ceremonijos bažnyčioje buvo šiek tiek laiko,tad nulėkėm pasistiprint į Lijo,o po to lėkėm į vakarinę dalį,kuri vyko Trys mylimos.

Hm,kaip čia papasakoti.

Realiai,tai labai trumpai sėdėjome prie stalų.Tikėjausi,kad ilgiau ir,kad bus daugiau kalbų.Nieko paanašaus,tik susėdus atnešė šiltus,pavalgėm ir pakilom.Direktorė kalbėjo...Ir vėl...žinot patys.

Turėjom vakaro vedėjas su didžėjum ir pagalbinykais.Na,manau,kad už tuos 2000lt kurie buvo sumokėti jie atidirbo tikrai.Muzika visiems patiko,žaidimų ir visokių užsiėmimų tikrai netrūko,o kur dar visokie prizai...Kas geriausia,tai,kad buvo pakviestas Klaipėdos parodjų teatras.Tie tai išmano savo darbą.užskaitau.Vienu žodžiu ir kiek girdėjau,kad vedėjas užskaitomas.Tik nepatiko,kad nepasakė,kad paskutinė daina.Tiesiog baigę darbą susikrovė viską ir išvažiavo.Apie penktą ryto.

HM,čia visam šitam kontekste reikėtų paminėti mano nuotaiką.Jos nebuvo.Per visą vakarą pašokau gal 2-3 kartus.Nedaugiau.Alkoholio išvis beveik nevartojau.Visiškai jis man nelindo.Cigarečių surūkiau kažkiek,bet tai nebuvo su dideliu noru koks būdavo.Labai neskaniai jos suėjo.Visiškai,visiškai nieko nenorėjau,niekas man nelipo ir tik gadinau chebrai nuotaiką.
Prasisukinėjau tai pirmyn,tai atgal.Tai balkone,tai šokių aikštelėje...Kažkur blaškiausi nerasdamas sau vietos.Bandė klibint mane,kvietė šokti,pylė gerti,bet taip nieko man nesinorėjo.Vieną akimirką net norėjau namo važiuoti.Ir aš realiai žinau kur šuo pakastas,bet pats nenoriu sau to pripažinti,nes man pačiam gėda prieš save,kad tokie mažmožiai man taip kerta per kojas.

O šiaip,tai aš esu susitaikęs jau senai,kad baigiau mokyklą ir bandau gyventi savo gyvenimą.Jį kurti.Judėti toliau.Ir nebelyskit prie manęs su savo sentimentais senom gerom dienom.Aš jau savo duonos ta tema atsivalgiau ir atsigėriau.Aš kiek galėjau atsidžiaugiau visais kai buvo laikas,o ne kai paskutinę akimirką žliumt ir nežinot dėl ko.Užkniso,kiek tą vakarą prisiklausiau visokių nostalgiškų prisiminimų.Ir dar būtinai visi turi eit pas mane ir pasakot.

Ir tai man visas vakaras toks netikras,nes labai daug nesavų žmonių.Kitų klasių mokiniai ir tėvai.Kažkaip nepajaučiau tos vienybės.O ir tų,kurie šūkavo,kad čia mes apsikabinę voliosimės po žolę, visą vakarą nemačiau savo akiratyje.

Dvylikta valandą tėvai padovanojo šventinį fejerverką.Buvo gražu.Po to pradėjo skirstytis tėvai,abiturientai.
Bet buvo tokių tėvelių kurie pasiliko su mumis iki pat ryto.Buvo ir tokių,kurie jau vaikščiojo autopilotu...
Bet šiaip šventė graži...Mano žiniomis dužo tik viena stiklinė ir vienas abiturientas padauginęs nuėjo miegoti.Štai ir visą vakaro kriminalinė suvestinė.

Paskutinis mokyklinis valsas su mama.




Šiaip,kažokie žaidimai.



Kas dar įsiminė,kad visą vakarą bendravau su įdomiais žmonėmis,dažniausia ne iš savo klasės.Ir išties apturėjau įdomių pokalbių ir diskusijų.Man patinka per vakarėlius kalbėtis.Šokiai šokiais,bet pokalbiai turi didesnę reikšmę man.Ypač nakties mėnesienoje,kai leidžiasi ar kai kyla saulė.

Kažko tokio dar neįsiminė,nes kaip minėjau vaikščiojau susisukęs...

Bet ryte pašviesėjo protelis man.Pradėjo švisti,žmonių mažiau.Kriokiančių daugiau.
Keletas abiturientų,tarp jų ir aš pasiėmėm maisto,gėrimų ir nulėkėm į toliausią kampą.Vaikų žaidimų vietą.Ir smagiai pasikalbėjom bekylant saulė ir smagiai pavalgėm,atsigėrėm.Kažkokia faina vieta tame visame kame kas ten vyko.Nežinau,viskas taip spontaniškai,bet išties jaukiai.

Žinot,tą naktį įvyko visko labai daug.Bet  aš dar iki dabar ne viską suprantu.Ta naktis mums vistiek buvo kažkuom išskirtinė.

Dabar sėdžiu ir galvoju,kokios buvo išleistuvės ankščiau ir kokios bus vėliau?Kaip mano draugai jas švęs?Kaip aš švęsiu savo vaikų?

Realiai tai aš visada pykau ant tų kurie vis dar galvojo,kad viskas ilgai tęsis ir nežiūrėjo į viską rimtai.O aš dabar pats toks tampu,nes man ėjo ir praėjo išleistuvės.Man dar atrodo,kad viskas tęsis.
Nors tiesa pasakiu,tai degu noru dingti iš čia.Manau,kai būsiu toli,tai ir jausmai kartu dings.

O ryte...kai viskas baigėsi...Iš 88 buvusių abiturientų likome 9.Ir išėjome pėsčiomis nuo Trijų mylimų iki Minijos slėnio.Ėjome ilgai,dėjome koją po kojos ir priėjome.Pasiekėme savo tikslą- Minijos slėnį ir pasitikome saule.O jeigu tiksliau,tai saulė pasitiko mus.

O kas išties mane nustebino...Kad ryte priėjo keletas kitų abiturientų.Mes esam pažįstami,bet ne iš vienos klasės.Niekada nebuvom geri draugai.Bet vis tiek,nuoširdžiai paspaudė ranką,palinkėjo sėkmės,nes mano,kad gali jau nebesusitikt.Ir tikrai,nežinau kada vėl gi juos pamatysiu.Realiai,tai to man trūko nuo savo draugų alia....
O su klasiokais...Net dorai neatsisveikinom.Lyg dar tikėdamiesi susitikt Rugsėjo pirmąją...


Ir ką...8:47 ryto.Aš padedu galvą ant pagalvės.



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą