2012 m. liepos 25 d., trečiadienis

Kai buvau jaunas...ir žavus




Taigi,vienam savo blog'o įraše perskaičiau,kad žadėjau įdėti savo inauguracijos kalbą.Taip ir neįdėjau,bet dabar įmetu,tiesiog tam,kad čia būtų.Vdrug mirtų facebook'as.O ten radau ir daugiau savo pasisakymų...Ooo,kad būtų man kas davęs blogą 2010-2011 metais...Ot būčiau prirašęs ir dabar raudonavęs beskaitydamas.Bet už tai kaipo faina būtų.


 ''Greičiau ateina ruduo.Grįžtu rudeninė melancholija.Užmirštume vasara ir šilti orai mums atrodytų lyg kokia utopija.Sėdėtume trečiadieno vakarą su istorijos sąsiuvinių rankoje,prieš akis Dr.House,o galvoje mintys,kad ''ačiū dievui ryt ketvirtadienis,jau savaitės galas''.Ryta atsikėlęs save nuteikinėtum,kad viskas pareina ir lauktum Kalėdų atostogų.Praeitų diena iš dienos,savaitės,mėnesiai ir vėl šilto pavasario gūsiai atsektu švarkus,pakeltu galvas,ištrauktų rankas iš kišenių,o veidą papuoštų šypsena ;] Visgi sakot Vasara/Žiema?Aš sakau Pavasaris/Ruduo.''

 Šitą dalyką rašiau aš.Baigęs dešimtą klasė...Būsimas vienuoliktokas.Rugpjūčio 19 dieną.O po lygiai 3 mėnesių.Lapkričio 19 tapau gimnazijos prezidentu.juk sakiau- Ruduo/Pavasaris.



 O štai čia inauguracijos kalba.Tiesa sakant,net nesiūlau jos skaityti.Tikrai.Nes aš pats dar neturiu savyje jėgų jos dabar skaityti.Bet po keletos metų,tai kodėl ne.



Inauguracijos kalba
Gerbiama gimnazijos direktore, gerbiami mokytojai, tarybos nariai, brangūs svečiai, mieli mano kolegos mokiniai.
Man, kaip naujajam ,,Vaivorykštės‘‘ gimnazijos mokinių prezidentui, šią rudens dieną pirmą kartą tenka didelė garbė kreiptis į Jus.
Tokia iškilminga akimirka man suteikia išskirtinę progą padėkoti rinkimų oponentams Julijai Stasaitytei ir Daliui Pamedyčiui, kurie išties garbingai ir išradingai kovojo dėl šio posto siekdami mokyklos bendruomenės gerovės. Tikiuosi ir tolesnio Jūsų aktyvumo ir bendradarbiavimo kartu.
Esu jau 8 mokyklos prezidentas, taigi keliai jau praminti ir tikiuosi man bus lengviau. Mokinių ir mokytojų pasirinkimas, šios dienos inauguracija man didelė atsakomybė prieš Jus visus. Prisiekiu, kad išklausysiu ir ginsiu Jūsų interesus visomis man suteiktomis galimybėmis.
Viliuosi, kad sulauksiu didesnio mokinių susidomėjimo, pasiūlymų gimnazijos labui, ne tik, kaip mokyklos prezidentas, bet kaip ir gimnazijos tarybos narys. Noriu, kad mokiniai baigtų tyliai kritikuoti ir nebijotų išsakyti savo mintis bei idėjas, galinčiais virsti realiais darbais.
Gyvenu tarp Gargždų miesto ir Kvietinių kaimo-kryžkelėje. Ši mano gyvenamosios vietos kryžkelė yra simboliška, tarsi mano ir jūsų pasirinkimo kryžkelė ar pasuksime vienu keliu, viena kryptimi kartu mokyklos vadovybė, pedagogai, mokiniai, tėvai? Tikiuosi jūsų pozytivaus apsisprendimo ir pasitikėjimo manimi.
Mokyklą lankau 11-ti metai, jau dalyvavau per 13000 pamokų, laisvalaikį leidžiu valgykloje kaip ir dauguma moksleivių. Per tiek laiko įvertinau, kad mokiniai nori kalbėti ir turi ką pasakyti ne vien mokyklos tematika, tik gaila, kad švietimo sistema kabina mums bendros nuomonės šabloną. Matau, kad mūsų gimnazijoje yra mokinių, kurie toli nueis, daug pasieks nepaisant šios kliūties.
Todėl ir kilo idėja, kurią ir įtraukiau į savo rinkiminę kampanija, steigti ‚,Diskusijų klubą‘‘. Jame niekas moksleiviams neprimetinės nuomonės ir jie patys galės siūlyti aktualias temas, diskutuoti bei artimiau susipažinti su kitais mokiniais, įvertinti savo ir kitų gebėjimus.
Mūsų gimnazija - tarsi mūsų antri namai. O namus reikia gerbti. Nors ‚,Vaivorykštė‘‘ palyginti ir jauna kitų rajono mokyklų tarpe, bet ji stovi ne tik aukštoje reitingų pozicijoje, bet ją baigia itin gabūs moksleiviai. Net penki praėjusios laidos abiturientai laimėjo Klaipėdos rajono laikraščio ,,Banga‘‘ ir UAB ,,Mars Lietuva‘‘ įsteigtas pinigines premijas už geriausiai išlaikytus brandos egzaminus. Tai metai iš metų nešama garbė ne vien mūsų gimnazijai, bet ir mūsų Gargždų miestui.
Virš mano galvos 850 ‚,Vaivorykštės‘‘ mokinių armija ir 70 mokytojų. Pagarbiai atsiliepdamas apie jų atliktą darbą, tiesiog jaučiu pareigą garbingai reprezentuoti mūsų gimnaziją kitų mokyklų tarpe. Į visą tai žiūriu rimtai ir atsakingai, nes kiekvienas veiksmas lemia gimnazijos įvaizdį.
Suprantu, kad mane lengva pagauti už tai, kad aš neišmokau chemijos. Mane lengva nubausti už tau, kad važinėjau motoroleriu be teisių. Pripažįstu, kad aplink yra daug protingesnių ir talentingesnių už mane ir nieko čia nepadarysi. Nesu pirmūnas, bet man teko garbė būti jūsų išrinktam, atsistoti jūsų priekyje ir atstovauti jūsų nuomonei. Galbūt  vieni mane rinko dėl kokybiškesnės gimnazijos ateities, kiti dėl savų tikslų, bandydami užlipti man ant galvos. Niekur nedingsi, juk tai pergalės kaina, nes reikia pateisinti visų lūkesčius.
Esu labai dėkingas visiems mokiniams ir mokytojams, net mokyklos aptarnaujančiam personalui, mane morališkai palaikiusiems, kurie už mane balsavo, kurie nėra abejingi mokyklos prezidento institucijai, kurie pripažįsta lygiateisę, geranorišką pedagogų ir moksleivių partnerystę. Sakau nuoširdų ačiū savo tėvams, sesei, buvusiai ‚,Vaivorykštės‘‘ gimnazistei dabar studijuojančiai teisę Ispanijoje, ir visiems artimiems žmonėms, draugams, kurie mane palaikė, įkvėpė pasitikėjimo savo jėgomis.
Vienas pats visko nepadarysiu, todėl tikiu, kad su mokyklos bendruomenės pagalba darniai, kaip šeima judėsim idėjų ir vizijų išsipildymo link visų mūsų labui.
Esu didelis Lietuvos patriotas ir nebijau pasakyti, kad aš myliu Lietuvą ir noriu, kad mūsų gimnazijoje rugsėjo pirmąją skambėtų, ne tik ‚,Vaivorykštės‘‘, bet ir Lietuvos Respublikos himnas, kurį kiekvienas iš mūsų pagaliau išmoktume pagarbiai giedoti.
Esu didelis ir Mūsų mokyklos patriotas, nors mūsų gimnazijoje ir nėra atskirų drabužinės spintelių, nors mūsų gimnazijoje kartais ir pasigrumiame net spūstyje, nors mūsų gimnazijoje pasigendame diskotekų aš nebijau prisipažinti, kad aš myliu Mūsų  gimnaziją. Tik noriu retoriškai paklausti - ar mylit ją jūs!?
Pagarbiai,
Mokinių prezidentas - Vytautas Butkus
2010 11 19

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą