2012 m. rugpjūčio 3 d., penktadienis

Rugpjūčio pirmoji


         


Apie tą viena įdomiausių dienų per vasarą
Taigi, tikėtai netikėtai turėjau padėt savo dėdei iš Maskvos. Trumpai drūtai, tai turėjau jam padėti nufilmuoti produkciją stogų statybai, kuria jis nori pardavinėti.
Esmė, kad jos neparduoda Rusijoje, o Lietuvoje jos nors su vežimu vežk, tad keliavom aplink Žemaitija ir filmavom pastatus, kurie turi skiedrų stogus.
Iki šios kelionės, tai neturėjau žalio supratimo kas tie skiedrų stogai, o dabar galėčiau ir prekiaut jomis, nes laaaabai daug ką sužinojau. Jeigu ką, tai kreipkitės, nuvesiu pas teisingus žmones.
Visų pirma, tai Plungėje susitikom su tų stogų gamintoju ir su juo išvažiavom į objektus. Visą laiką važiavom su jo mašina ir jis vairavo.
Trumpai apie važiavimą-niekada gyvenime nesu taip ekstremaliai buvęs vežtas. O patikėkit...yra ir ralio meistrai vežę...O šitas, kad dėjo vaizdų, tai galvojau, kad užsimušiu dar nepabuvęs studentu...

Pirmiausia nuvažiavom į Biržuvėnų dvarą. Pirmą kart apie tokį išgirdau ir pamačiau, bet vertėjo ir tikrai žinau, kad grįšiu čia po poros metų, kai bus galutinai restauruotas šis dvaras. Didelis medinis dvaras su daug mediniu pastatų ir ežeru šalia. Milžiniška  teritorija. Dabar atrestauravo pastatus, o vėliau ir aplinka bus atnaujinta. Kitą vasarą keliaujant reiks tikrai užsukti.



Važiuojam toliau.
O toliau pravažiuojam tokį mažą, gražų kaimelį – Alsėdžius.
Per visą gyvenimą man du kaimai yra tokį įspūdį palikę. Pirmas- Smalininkai, o antras dabar Alsėdžiai. Gražus, mažas įdomios konfigūracijos ir architektūros kaimelis. Norėtųsi čia turėti kokį vasarnamį.
Alsėdžiuose užsukom į kapines, labai daug laiko po kapus žvalgytis nebuvo, nes mums svarbu buvo koplyčia. Bet pasižvalgius buvo įdomus ir nustebau, kad ten vien seni kapai. Seniausią kokį teko matyti, tai 1876 metų, bet tikiu, kad ir senesnį ten rast galima. Tokia blic mintis atėjus, kad jeigu žmonės organizuojasi į Sibirą atgaivint lietuvių kapų, tai gal reiktų čia pradėt organizuot kažką panašaus? Būtų visai įdomu.

Toliau nulėkėm iki Plateliu.
Tiksliau Paplatelės. Yra tekę prieš metus su klase būt, bet mes pavažiavom toliau ir privažiavom tokią nuostabią sodybą. ‘‘Po ąžuolais‘‘ vadinas ji. Graži kaimo sodyba, viskas liuks, esat ne vieną tokią matę.
Bet esmė kitur.
Kaip žinia, tai man nelabai patinka vaikai, bet ten sutikau tokia fainą, mažą, mielą mergyte-Juste. Jai kokie 3-4 metais, bet tokia grynai saviakė.  Nors ir tėvai milijonieriai, bet pasikėlimo požymių nerasta. Labai fainiai pabendravau, pasijuokiau, prisiklausinėjo manęs visokių kvailų dalykų. Vat su tokiais vaikais man patinka pabūt.
Realiai, tai senai tą žinau, kad norėčiau labiau dukros, nei sūnaus. O už tokią dukryte, tai galėčiau labai daug ką paaukot. Tik, kad vaikų nepasirinksi, kokius turi, tokius ir myli.

video



Vėliau užsukom į Platelius. Pirmą syk aš juose. Ir manau, kad čia dešimt kart geriau poilsiauti, nei prie jūros. Nuvažiavom į tokius namus.
Turbūt vieni gražiausių namų į kuriuos įsižiūrėjęs suprantu, kad norėčiau čia gyventi.
Namas aišku naujas, bet pastatytas pagal seną tradicinę lietuvišką sodybą. Negaliu, kaip man patinka mediniai namai. Man patinka tie raižiniai, mediniais garažai ar tai ūkiniai pastatai.
O kas labiausiai mane žavi, tai kai namų stogų gegnės išsikiša ir prasikeičia o ten būna kokie tai raštai išraižyti. Nuostabiai atrodo.
Užmečiau akį pro langą,tai ten irgi dauguma baldų tokie kaip senovėje.
Stojas širdis, kaip čia norisi ilgiau pabūt...


 tobula








Toliau važiavom į tą cechą kur pjausto tas stogų skiedras.
Tai pastatas ne šiaip sau. Statytas dar prie caro laikų, buvusi slapta daraktorių mokyklą.
Vienas kambarys buvo įrengtas iš tų stogo skiedrų. Tai nuostabiai atrodė, nebūčiau niekad pagalvojęs, kad galima taip apipavidalint kambarių lubas ar sienas. Gaila foto neturiu, bet gal kada taip įsirengsiu savo namo palėpę.

Taip ir praėjo ta diena. Pavargau velniškai, bet vertėjo...Vertėjo pamatyti  Žemaitiją. Sekančiais metais laukia kelionė apie ją.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą