2012 m. rugsėjo 30 d., sekmadienis

Bundantis rytojus


Neapsakomai gera daina.
Dabar susksis visą savaitę mano playliste...


''Palik savo guolį
einam su manim.
Parodysiu stebuklą po giedra naktim.
Kišenėj mūsų nulis,o daugiau mum ir nereikia

Noriu,noriu dar kartą eiti su tavim, vieno tako kraštu, po giedra gyva naktim...''


Na ką ir penktadienis.Rytas.


O ten neapsakoami gera Radžvilo paskaita.
Uch,pasikraunu ir galim judėt toliau.
Ir ką,teko tampyt po visą Vilnių tą suknistą tašę...Vieną dalyką sau prisiekiau,kad padėsiu tiems,kuriems reikės nusigabent nuo barako savo tašę iki kur nors kitur...Nes net neįsivaizduojat kokia čia yra ''Dievo koronė''...

O šiaip po piet pirmą kartą buvau psichologijos seminare,nes pirmą syk negalėjau.Žodžiu,sakė,kad pasikėlus ta seminaristė,o man patiko.Tokia atsigavus,manau,kad sutarsim mes su ja.Įdomių dalykų papasakojo.Papasakojo ir apie tą serialą ''lie to me''.

Baigės paskaitos ir judam namo.
Žmogus kuris mane vežė namo atlėkė mane pasiimt nuo pat univiero.
Kraunuos daiktus į mašiną ir ką jūs galvojat?Kartu su mumis važiuoja Rūta S.
Iškart fainiau,kad su pažįstamu žmogum.Fainiai pakalbėjom,pasiguodėm apie studijas,gyvenimus...Kaip senais laikais.
Jeigu nekamščiai,tai būtume greičiau grįžę...

Kelionės akimirka


Išgirsta nuostabi daina



Ir grįžtu namo.Kur gera,kur galima atsipūst ir pailsėti.
Gavau superinę dovaną-mikrobangų krosnelę.
Suuuuper,pagaliau galėsiu gyvent normaliai.Rytais šildytis maistą ir pan.
Tik dabar reik ja išmokt naudotis.

Šeštadienis tai toks čil in.
Aplankiau gimines,vakare su Linu pasiėmėm kebabų ir pakymarinom kaip tikri Gargždenskai už Maximos.Kaip senais laikais.
O ir šiaip.Gargždai - zombių miestas.
Jokių būdų nesakau,kad jie blogi,bet patys žinot apie ką aš.

O vakare kažko ir gerklė skaudėt pradėjo ir čiaudėt pradėjau...Ir nuotaika krito,bet įsijungiau draugės blogą...Ir ką jūs sau manot'a? Taigi išgirstu šitą dainą ir mano tokią šypsena iki ausų ir visos ligos kaip ne ligos...
Paklausiau ir šitą dainą. Ir pagalvojau,kad jeigu aš nesu toks kaip šitame ir kituose šimtuose tokio pobūdžio klipuose,tai ar aš praleidžiu vėjais savo jaunystę,nes taip vėliau nebegalėsiu daryt?Bet ką man daryt,jeigu aš ne toks?

Paskaitau apie legendą ir einu miegot.

Tik dar vienas dalykas...Sutvarkė mano BMW važiuoklę,tai WOW,buvau pamiręs ką reiškia BMW...Net neįsivaizduojat kaip neapsakoami gerai stovi ji ant kelio dabar,ankščiau reikėjo gaudyt visad ją...O šiaip,kai pamačiau kaip ji atrodo po to,kaip tetis ją naudojo kaip ''darbinę'',tai vos nepalūžau...

Sekmadienį nulėkiau dar pas senelį,tai taip keista ten dabar...



Ir ką.Nusiplaunu mašiną.Nusiprausiu.Susidedu vėl pilną,pilną mašiną daiktų ir pajudu į Vilnių.
Vat tos kelionės yra kažkas tokios.Kažkas tokio dėl ko irgi laukiau studentiškų laikų.Jos tokios keistos ir savitos.Visad jų pavydėdavau savo sesei.Dabar esu pats jos dalis.Pilna mašina chebros,daiktų ir mes lekiam Vilniaus link.


Už Kauno staigiai sutemo.Suvežiojau klasiokus ir nulėkiau pavalgyt pas sesę.
Aš toks pavargęs,o dar laukia daktų išsikraustymas...Skaičiavau,kad tam užtrkau lygiai 45minutes....O dar anglų namų darbai...
Bet tai jau po visko.Nes aš jums čia rašau.O už 5 minučių baigsis rugsėjis.
Ir pas mūs...Nu kaip pas mus,jau nebe pas mus,o mūsų buvusioje mokykloje vyks prezidento rinkimai...O kokie laikai gi buvo,kai aš kandidatavau...Ir žolė žalesnė tada atrodė...


Gera daina ir...
ir gera citata...



Sveikas,spali,ką tu mums parodysi?
Bundantį rytojų sutiksime kartu?

p.s.aš irgi bijau žmonių



„Draugai? Jie turi savybę išduoti arba numirti“.
V.Radžvilas

2012 m. rugsėjo 27 d., ketvirtadienis

Tušti žodžiai







Nežinau kodėl,nežinau kaip,bet man šį vakara apėmė tokia vienišumo kupina depresija.Ir net neįsivaizduoju iš kur ir kodėl ji atsirado.Grįžau į baraką ir žiūrėjau į vieną tašką.
Realiai visą laiką džiaugiausi,kai parėjęs rasdavau tuščią kamabr,o dabar kažko ne.

Nežinau.Visa diena tokia,nei penki,nei devyni.
Nepasižymėjau kaip žmogus šiandien.


Ryte atrodo,kad aš vienintelis keliuosi iš viso barako...Visi miega,tylu ramu,eilių nėra ir aš vienas pats ruošiuosi judėt ...

Bet šiandiena buvo ta diena kurios oro laukei taip ilgai.+25
Dabar dvylikta nakties ir termometras rodo +19...
Ir šiandiena rugsėjo 27...
Nei pats netikiu tuom,bet jau ryt,penktadienį grįžta ruduo mat tatai...Kaip ir grįžta visą kita,kaip grįžta studentai namo,kaip ir grįžta įsivažiavimas į ritmą.

Vilnius.Lukiškių aikštė.Šiandien,


Ir oras negaliu koks nepakartojamas.Turbūt galėčiau viską atiduot,kad tik toks oras visad būtų,bet,bet,bet...tai tik tušti žodžiai.
Taip eini Vilniaus gatvėm ir jauti,kad tau gera ir taip galėtų būt begalybę,begalybę metų...
Ir vis tiek grįžti į tą pradinį tašką ir galvoji:kaip?

Dienos topas tas,kad gavau pavaiuoti mašiną po naktinį Vilnių.Jau taip senai to norėjau,jau taip rankos drebėjo.Atsigavau šiek tiek...
Bet vis tiek,skaudą širdelę,kad kai atsivarysiu savo BMW,tai nebebus tokių orų...
Bet.Pavasaris viską pakeis.



Aš tiek daug nežinau.



Barako kačiukas.
o,kad jau apie katinus prakalbom


Ir keletos šios dienos foto

apapa prezidentūros pašonėje
rudens pradžios ženklai
vis svajoju čia gyvent

vietinė širdis

vo teip va
ir mano kurso draugai...
tie.nauji.
ir ką gi...aš.
pasiklydęs.


Ir ką.
Ir nieko.
Rytoj Radžvilas
Cituoju: „Nei vienas po šių paskaitų ar seminarų iš jų nebeišeisite toks, koks buvote“.








2012 m. rugsėjo 26 d., trečiadienis

Mėnuo ir aš



Dabar kai skaitot šią rašliavą,tai sukanka lygiai mėnuo to laiko,kai aš atvykau gyventi į Vilnių.
Laikai greitai eina,ar ne?

Dar ką tik rodos pergyvenom dėl šimtadienio pasirodymo,verkėm per paskutinį skambutį,jaudinomės dėl egzaminų ir šokom per išleistuves...

O dabar jau viskas rodos toli,toli ir jau mątosi nauji toliai ir galimybės.
Dabar aš jau studenčiokas ir turiu naujus kurso draugus,su kuriais dalyvausiu protmūšiuose,su kuriais jau ruošiamės spalio 5 dienai,kurią vyks mūsų kurso cementofke.Ruošiamės ir spalio 11,kada vyks pirmakursių kirkštynos...

Tagi,visą šį mėnesį jūs,kad ir nebuvote su manimi,bet kartu ir buvote,nes viską žinote iš šio blogo.Ir tai yra šaunu.

Per šį mėnesį buvo visko,bet ko pasigedau tai depresijos.Gal ir buvo užplaukusi,bet tik pirmom dienom,kol dar nieko nepažinojau.O dabar viskas kaip sviestu patepta.
Gal dėl to,kad viskas gerai,kad geras oras,kad geri žmonės aplink.

O ir šiaip,sako,kad nuvykus studijuoti nutrūksta žmonės nuo grandinės...Kad nuo jos nutrūkt,tai reik turėt,daug,daug pinigų.True story,bro.

Mano nutrūkimas pasireiškė tuom,kad per visą mėnesė nebuvau išėjęs į paskaitas su švarku ar marškiniais,neklausiau normalios populiarios muzikos,girdėjau daugiau rusų kalbos nei per visą gyvenimą ir šiaip...prataškiau pinigus...

O dabar sėdžiu ant blynų ir koldunų dietos,pinigų laaaabai minimaliai išleidžiu.

Ir ką.Ir atėjo savaitgalį ir į Vilnių ruduo,šalta,vėjuota.
Ir grįžau aš pats.Grįžo švarkas,grįžo marškiniai,grįžo angliški serialai,grįžo populiari muzika.
Ir šiaip,atėjo noras pasikultūrinti.



O šiaip aš jums meluoju dėl to rudens,šiandien buvo vasara ir sako,kad ketvirtadienį bus dar didesnė.
Ir lauke taip gera eiti atsisegus švarką ir visi autobuse nebetokie niurūs,o žiūrėk ir jau savaitė eina į pabaigą...
Ech,kaip tas laikas greit bėga.

Šiandien ryte atvykau į paskaitas gerokai ankščiau,tad pasivaikščiojau po bundantį miestą.
Ko gailiuosi,kad neturėjau fotoaprato,nes tokį vaizdelį mačiau...Gedimino prospektas,raudonas motoroleris,liauna blondinė už vairo,raudonas paltas,baltas šalmas ir raudoni bateliai...Ne kiek ta mergina sužavėjo,kiek tas pats vaizdas rytiniame Vilniuje...uch



Grįžus namo persivalgiau koldūnų...Turbūt jau paskutinį kart aš juos valgau,nes jau stovi gerklėj jie.
Eilinį syki pamiegojau pakaituką ir štai jau vakaras.

O vakare tokių keistų dalykų čia.Rodos rugsėjo 26,o lauke gera,šilta,daug jaunimo ant pievutės.
Labai man priminė tą įsimintiną balandžio 26.

Ir atsibudus pagalvojau apie vieną dalyką.Kad kitų artimų mano gyvenime žmonių nemačiau visą mėnesį.Visą mėnesį.Daug ar mažai čia jau jums sprest.Bet žiūrint į tai,kad gyvenimas greit eina,tai manau,kad daug.Ypač kai lauki,lauki,lauki...

Ir tu tik įsijnk tą velnio FB ir bum,priminimas ko tu nematei taip ilgai.
Va taip ir gyvenam tarp minčių ir galaktikų netikrų.



Grįžtant į realybę.
Nortųsi kažką ir nuveikt tame Vilniuje kol toks geras oras.
Bet sunku kažką sugalvot,kai ketvirtadienį paskaitos iki 20.30 vakaro,po to reikalai...
O penktadienį po paskaitų važiuoju namo.(noriu)
Na nieko,reikės rudenėjant Vilniuje kitą savaitę kažkur apsilankyt.






ir kaip mes be bmw




2012 m. rugsėjo 25 d., antradienis

S08E01

-Its not something that develops over time,its something that happens instantaneously.It goes through you like the water of a river after a storm,filling you and emptying all at once.You feel it surround your body.In your hands,in your heart,in your stomach,in your skin.Have you ever felt this way about someone?

-I think so.

-If you have to think about it,you have not felt it.

-And you're absolutely sure you'll find that someday?

-Of course,every man does eventually,you just never know when,or where.




Tai ką,po ilgai lauktos pertraukos pagaliau atsirado nauja HIMYM serija
Aštuntas sezonas,pirma serija.
Kažkaip ir širdyje ramiau pasidarė išgirdus tą teminę muzikėlę,o dar kai užgrojo pabaigoje tą daiąn,tai išvis per nugarą šiurpuliukai pradėjo bėgioti.
Manau,kad nuo dabar viskas bus tik geriau ir viskas susidės į savas vėžias.Kaip ir tada,taip bus ir dabar.



Prisikaupė pas mane labai daug muzikos ir nuotraukų langų,nesinori jų išmest,tad sukeliu čia.




Aš tik norėčiau žinoti kur tu, pamirštu spalvą tavo akių.
 Aš taip norėčiau sutikti saulę su tavim,
Aš taip norėčiau būti tavo viltim.,
Gabūt tai jūra, galbūt žvaigždės, galbūt aukščiau
Galbūt tai mano sapnai, kuriuos aš pamiršau.
Turbūt tai viskas ko aš noriu ar ką aš jaučiu
Ko laukiu aš, kuo gyvenu, gyvenu...
























2012 m. rugsėjo 24 d., pirmadienis

sick weekend is sick weekend

sick sick sick song
sick sick sick me





Na ir sulaukiau to išganingojo savaitgalio,dėl kurio dabar man tokia nostalgija,kad uch...

Penktadienį iki vakaro prabuvau barake,alia kaupiausi,išsimiegojau,pasivalgiau.Kambariokas dar ketvirtadienį išvažiavo namo,tai likau vienas.
Kadangi buvo geras oras labai tai neprisirengiau labai,o tiesiog ant maikės užsimečiau tokį pavasarinį bliuzoną...

Tai ką,vakaras.Po truputi renkasi mano draugai.Kadangi visi skirtingu laiku atvažiavo,bet į stotį,tai teko man juos pasitikt.
Pirmiausia atlėkė Beizakas,pasitikau stotyje...hm,pats joje šimtą metų nebuvau,tai truputi ir pačiam gėda ten rodyti ir pačiam kauniečiui ten keista,kad vos ne kaip namie...
Nu nieko,nuėjom į MC,pasivalgėm kol laukėm Porkio...Atvažiavo ir tas,kol susiruošėm važiuot ir jau visai,visai sutemo...Žiauriai nejauku stoty,kai tamsu.

Susidam į autiką ir nulekiam iki Ernesto dvaro.Tikėjomės rast dar klasiokų,bet jie jau buvo pajudėję namo,tad visai apsidžiaugėm,kad jienebrazdins gitara...

Kadangi dar reikėjo laukt Andrelio,tai nulėkėm į miestą pasižmonėt.Apėjo didžiąją dalį žinomų gatvių ir užsukom pilies gatvėje pasišildyt ir išlenkt po alaus bokalą...
Tuo met ir vėl vaikščiojom,kol nepaskambino,kad jau atvyko ir yra Vilniuje,tad susitikę visi centre ėjom ieškot kažko padoresnio kur būtų galima pasėdėt.
Bevaikštant sutikome mano kursioke,supažindinau ją su Gargždais.
Na ka,judam toliau ir prieinam iki Aušros vartų,o ten šalia yra pakankamai nežinomas,bet jau turbūt nuo dabar bus mano vienas mėgstamiausių alaus pub'ų - Portobello
Pasiėmėm alaus ir išėjom į lauką,prakalbėjom kokią valandikę ir taip visai nebuo šalta,kaip buvo išties šalta...
Nes išėjus iš kiemo tiesiai į lauką pasitiko stingdantis šaltis...
Nu neapsakomai šalta,turbūt gyvenime dar taip nebuvo šalta.
Kokie +5 laipsniai ir aš vos ne po maike...Protingas,ane?

Parvežė mane namo pakankamai anksti,nes norėjosi pasiilsėt prieš kitą dieną...
O vyrukai žinau,kad pajudėjo ten kur gyveno...

Rytas.
Toks jausmas,kad gėręs būčiau visą naktį.Galva ūžia,balso nėra,nosis užgulusi,ausį skaudą.
Viskas aišku-peršalau.
Susiruošiau ir išlekiau pas pacanų.
O pacanai po nakties judesio vėl nuo ryto juda ir valgyt daro...
O aš judu su Theraflu ir Paracetamoliu,nes aš ''nedurnas'',nelauksiu stebuklo,juk reik ''atsičiukint'' iki vakaro.

Na ką,paliekam Ernestą mokytis,o patys išlekiam į centriuką.
Jugi jeigu pamenat rašiau,kad turėjau gimtadienį,tai paleidau draugus pavalgyt,o pats nulėkiau pasveikint kursiokės.
Rinkomės kur ir visada-Šaunioj vietelėj.
Susirinko alia jau gretinėlė mūsų kurso...
Man greit teko išeit,nors visai norėjosi pabūt,net pokalbių temos įdomios buvo.
O štai ir žadėtos dovanos foto su pačia jubilijate.



O čia šiaip durys tame bare,iš tuaeleto...
Man tokios visai kūl.Tas The End fainai parašytas

Na ir teko jau lėkti vėl atgal iš centro į kino teatrą.
Žiūrėjom - Kita svajonių komanda
Ną ką galiu psakyt,kad man labai,labai patiko ir,kad galiu visiems jį parekomenduoti nueiti kol dar rodys kino teatre.
Bet čia turbūt gali būt tik mano nuomonė,nes kaip buvo,kad man,Beizakui ir Porkiui labai patiko,o vat jau Andrelis ir užmigo...
Tai va,visko gali būt,kad ir jums nepatiks,jeigu nesidomite istorija ir krepšiniu.

Po filmo važiavome pas mane į baraką,parodžiau savo kambarį,vyrams patiko.
Bet ką galiu pasakyt,kad tada buvo žiauriai,žiauriai ramu.Per visą laiką kiek čia esu,tai nebuvo dar taip ramu.
Mašinų nulis,žmonių irgi nulis...
Pasedėjom ir pajudėjom vėl link centro.
Papigiąja pasivalgėm Express pizzoje ir ką.Reikia apšilt,nes jau tamsu.

Lekiam atgal link Ernesto,o ten juk šalia didelė Rimi hypermarket.
Tuo met atsibuvo klasiokės mūsų ir sakė,kad utoj irgi atlėks pas mūsų,tai ką,reik laukt,nepirksim nieko be jų.
O žinot kaip su tom moterim...Greit,greit...ir visa valanda praėjo.
Ir ką jūs galvojat ką mes veikėm?
Vaikų kambaryje žaidėm su lego.
4 rimti vyrai,šeštadienio vakarą Vilniuje visą valandą žaidė lego...

Atsirado merginos ir mes jau judam link Ernesto daryt apšilimo...
Pradžioje kažko man liūdna,nei judesio,nei kalbų normalių ir pačiam jau su sveikata jaučiu,kad blogai yra...
Nu nieko,kažkaip įsivažiavom,įsilingavom ir liuks.
Susiruošėm jau judėt į centrą ir ką jūs manot,ogi nuvažiavo paskutinis autobusas tiesiai prieš mūsų akis...
Teko lėkt su taksu.
Kažkur gedo prospekte viską ''dabaigt'' ir kaip žmonėm pajudėt į klubą ''Trip''
Jugi ten buvo Gargždiškių tuc tuc...
Ir galiu pasakyt,kad ten buvo faina.Tikėjomės trumpiau pabūt,o pasibuvom,išėjom ir vėl grįžom.
Susitikau daug pažįstamų,daug draugų,pasikalbėjom.Aišku daug pokalbių ir su nepažįstamais ir t.t.

Užlingavus sugalvojom visi judėt į Tarantino.
Kol nuėjom iki jo,tai su tiek nepažįstamu žmonių teko kalbėt,kad ojei...
O į Tarantino tik nuėjo merginos,o mes nenorėjom mokėt 10lt...
Kadangi turėjom pakvietimus į klubą Posh,tai tiesiu taikymu nuėjom į jį.
Pasiėmėm po kokteilį ir pajudėjom,pašokom ir sudaužėm visas stiklines...Nu nieko,neikas nematė to.
Bet šiaip neblogai buvo,man patiko ir manau,kad dar ne syki ten apsilankysiu.
Tik pinigų turėk.

O po to ir vėl sugrįžom į Trip'ą.
Kažkaip sugrįžus nebebuvo taip faina,tai susėdę ant bordiūro su Porkiu pasikalbėjom kaip žmonės.
Nes kur Andrelis nežinojom,o Beizakas kažkur išėjo irgi...

Ir labai,labai greit tas laikas praėjo.Gal jau buvo kokios keturios trisdešimt,kai Ernestas atlėkė mūsų pasiimt.
Mes su porkiu greit prisistatėm,Beizakas nenorėjo varyt,o Andrelis iš kažkur netikėtai išlindo.

Parvežė mane vėl namo.Nu negaliu,mldc tas mūsų Ernestas,visad padeda.Žiauriai džiaugiuos,kad grįžau namo.
Įėjau į kamabarį gal jau po penkių ryto,kambarioko nėr.Ramuma.

Ryte randu praleistu kelis Beizako skambučius,kelis Porkio.
Gaunu fainą sms iš Porkio kur jis rašo,kad jau sėdi su Andrium autobuse namo ir,kad labai džiaugiasi ir dėkoja už savaitgalį.
Nežinau kaip baigiasi Beizakui,bet žinau,kad grįžo.

Taip ir baigėsi man tuc tuc savaitgalis su puikia chebra.Visą sekmadienį buvo tokia nostalgija,nes teko būt vienam,o man vienam labai sunku būt.
Geras,tikrai geras buvo.

Aišku visada po tokių susiėjimų lieka kažkokių perliukų,tai šį kart Andrelio ''Ką jūs'' ir toks ''liuks'' ženklo rodymas.
Ir nuolatinė JŲ baimė,kad keleivių kontrolė neįliptų į autobusą.Linksma buvo stebėt.

Ir va,tokie prisiminimai.

O sekmadieniais ir Vilniuje lyja.
Ir lyja.lyja.lyja.
Kadangi rotušėje vyko ralio finišas,tai nusprendžiau pasiėmęs fotoapratą pafotografuot senamiestį ir tas mašinas.

Senamiesčio foto rasit čia

Automobilių čia

Abiejuose albumuose eikit į apačia.

O čia mano mėgstamiausios foto.Mašinų.



Ir senamiesčio
Na ir ką,mano fakultetas

Tiesiai prie prezidentūros
Ir rudeniniai lapai

O čia visos dienos megstamiausia foto


Nuėlėkiau pavalgyt vakarienės pas sesę ir taip baigėsi mano savaitgalis...

Ir apturėjau dar vieną sunkią naktį...
Visą naktį prasivarčiau,kilo pive rūgštis,o paryčiais atsubudau nuo neapsakomo pilvo raižymo...valio.



Na,nors Vilniaus rytas nebuvo toks blogas kaip mano.Išlindo saulutė ir jau pačiam geriau,nors buvo silpna visą dieną.
Po piet nuėjau pamiegoti,nes jau nebegalėjau.
Barake šalta.
Du megstiniai ant manęs.
Šilto vandens nėra.
jo.

O vakare,po paskaitų ėmiau ir pavalgiau kaip žmogus ir šast,net pats nustebau,kaip atsigavau.Per pastarasias dvi dienas dabar jaučiuosi geriausiai kiek galiu,nes prieš tai tai buvo jo...


Šiandiena tik +10,bet sinoptikai žada trečiadienį vėl atšilimą iki +20.Laukiu nesulaukiu.