2012 m. rugsėjo 26 d., trečiadienis

Mėnuo ir aš



Dabar kai skaitot šią rašliavą,tai sukanka lygiai mėnuo to laiko,kai aš atvykau gyventi į Vilnių.
Laikai greitai eina,ar ne?

Dar ką tik rodos pergyvenom dėl šimtadienio pasirodymo,verkėm per paskutinį skambutį,jaudinomės dėl egzaminų ir šokom per išleistuves...

O dabar jau viskas rodos toli,toli ir jau mątosi nauji toliai ir galimybės.
Dabar aš jau studenčiokas ir turiu naujus kurso draugus,su kuriais dalyvausiu protmūšiuose,su kuriais jau ruošiamės spalio 5 dienai,kurią vyks mūsų kurso cementofke.Ruošiamės ir spalio 11,kada vyks pirmakursių kirkštynos...

Tagi,visą šį mėnesį jūs,kad ir nebuvote su manimi,bet kartu ir buvote,nes viską žinote iš šio blogo.Ir tai yra šaunu.

Per šį mėnesį buvo visko,bet ko pasigedau tai depresijos.Gal ir buvo užplaukusi,bet tik pirmom dienom,kol dar nieko nepažinojau.O dabar viskas kaip sviestu patepta.
Gal dėl to,kad viskas gerai,kad geras oras,kad geri žmonės aplink.

O ir šiaip,sako,kad nuvykus studijuoti nutrūksta žmonės nuo grandinės...Kad nuo jos nutrūkt,tai reik turėt,daug,daug pinigų.True story,bro.

Mano nutrūkimas pasireiškė tuom,kad per visą mėnesė nebuvau išėjęs į paskaitas su švarku ar marškiniais,neklausiau normalios populiarios muzikos,girdėjau daugiau rusų kalbos nei per visą gyvenimą ir šiaip...prataškiau pinigus...

O dabar sėdžiu ant blynų ir koldunų dietos,pinigų laaaabai minimaliai išleidžiu.

Ir ką.Ir atėjo savaitgalį ir į Vilnių ruduo,šalta,vėjuota.
Ir grįžau aš pats.Grįžo švarkas,grįžo marškiniai,grįžo angliški serialai,grįžo populiari muzika.
Ir šiaip,atėjo noras pasikultūrinti.



O šiaip aš jums meluoju dėl to rudens,šiandien buvo vasara ir sako,kad ketvirtadienį bus dar didesnė.
Ir lauke taip gera eiti atsisegus švarką ir visi autobuse nebetokie niurūs,o žiūrėk ir jau savaitė eina į pabaigą...
Ech,kaip tas laikas greit bėga.

Šiandien ryte atvykau į paskaitas gerokai ankščiau,tad pasivaikščiojau po bundantį miestą.
Ko gailiuosi,kad neturėjau fotoaprato,nes tokį vaizdelį mačiau...Gedimino prospektas,raudonas motoroleris,liauna blondinė už vairo,raudonas paltas,baltas šalmas ir raudoni bateliai...Ne kiek ta mergina sužavėjo,kiek tas pats vaizdas rytiniame Vilniuje...uch



Grįžus namo persivalgiau koldūnų...Turbūt jau paskutinį kart aš juos valgau,nes jau stovi gerklėj jie.
Eilinį syki pamiegojau pakaituką ir štai jau vakaras.

O vakare tokių keistų dalykų čia.Rodos rugsėjo 26,o lauke gera,šilta,daug jaunimo ant pievutės.
Labai man priminė tą įsimintiną balandžio 26.

Ir atsibudus pagalvojau apie vieną dalyką.Kad kitų artimų mano gyvenime žmonių nemačiau visą mėnesį.Visą mėnesį.Daug ar mažai čia jau jums sprest.Bet žiūrint į tai,kad gyvenimas greit eina,tai manau,kad daug.Ypač kai lauki,lauki,lauki...

Ir tu tik įsijnk tą velnio FB ir bum,priminimas ko tu nematei taip ilgai.
Va taip ir gyvenam tarp minčių ir galaktikų netikrų.



Grįžtant į realybę.
Nortųsi kažką ir nuveikt tame Vilniuje kol toks geras oras.
Bet sunku kažką sugalvot,kai ketvirtadienį paskaitos iki 20.30 vakaro,po to reikalai...
O penktadienį po paskaitų važiuoju namo.(noriu)
Na nieko,reikės rudenėjant Vilniuje kitą savaitę kažkur apsilankyt.






ir kaip mes be bmw




1 komentaras:

  1. https://www.youtube.com/watch?v=Y_1TqVIxgUE "sako, kad studentai nuo grandinių trūkę šunys, nu viršūnė, aš nuo jos nutrūkai po pradinių šūlės" :)

    AtsakytiPanaikinti