2012 m. rugsėjo 27 d., ketvirtadienis

Tušti žodžiai







Nežinau kodėl,nežinau kaip,bet man šį vakara apėmė tokia vienišumo kupina depresija.Ir net neįsivaizduoju iš kur ir kodėl ji atsirado.Grįžau į baraką ir žiūrėjau į vieną tašką.
Realiai visą laiką džiaugiausi,kai parėjęs rasdavau tuščią kamabr,o dabar kažko ne.

Nežinau.Visa diena tokia,nei penki,nei devyni.
Nepasižymėjau kaip žmogus šiandien.


Ryte atrodo,kad aš vienintelis keliuosi iš viso barako...Visi miega,tylu ramu,eilių nėra ir aš vienas pats ruošiuosi judėt ...

Bet šiandiena buvo ta diena kurios oro laukei taip ilgai.+25
Dabar dvylikta nakties ir termometras rodo +19...
Ir šiandiena rugsėjo 27...
Nei pats netikiu tuom,bet jau ryt,penktadienį grįžta ruduo mat tatai...Kaip ir grįžta visą kita,kaip grįžta studentai namo,kaip ir grįžta įsivažiavimas į ritmą.

Vilnius.Lukiškių aikštė.Šiandien,


Ir oras negaliu koks nepakartojamas.Turbūt galėčiau viską atiduot,kad tik toks oras visad būtų,bet,bet,bet...tai tik tušti žodžiai.
Taip eini Vilniaus gatvėm ir jauti,kad tau gera ir taip galėtų būt begalybę,begalybę metų...
Ir vis tiek grįžti į tą pradinį tašką ir galvoji:kaip?

Dienos topas tas,kad gavau pavaiuoti mašiną po naktinį Vilnių.Jau taip senai to norėjau,jau taip rankos drebėjo.Atsigavau šiek tiek...
Bet vis tiek,skaudą širdelę,kad kai atsivarysiu savo BMW,tai nebebus tokių orų...
Bet.Pavasaris viską pakeis.



Aš tiek daug nežinau.



Barako kačiukas.
o,kad jau apie katinus prakalbom


Ir keletos šios dienos foto

apapa prezidentūros pašonėje
rudens pradžios ženklai
vis svajoju čia gyvent

vietinė širdis

vo teip va
ir mano kurso draugai...
tie.nauji.
ir ką gi...aš.
pasiklydęs.


Ir ką.
Ir nieko.
Rytoj Radžvilas
Cituoju: „Nei vienas po šių paskaitų ar seminarų iš jų nebeišeisite toks, koks buvote“.








Komentarų nėra:

Rašyti komentarą