2012 m. lapkričio 12 d., pirmadienis

Apie tikėjimą ir kitus dalykus.

Patiks ta daina,prižadu
Nereali daina.
O žodžiai kokie...
Verta paklausyti visom tėčių dukrytėms ir toms,kurios norėjo tokiomis būti.


Paradoksalu,bet iš savo mažo miestelio Gargždų išvažiavau labiau ateistas,nei tikintysis,o didmiestyje t.y. Vilniuje pradedu krypti labiau į tikėjimą ir po truputi atmesti ateizmą išvis kaip reikalingą dalyką.

Nepabijosiu pasakyt,kad tam daug įtakos davė filosofijos paskaitos ir V.Radžvilo mintys.Aišku,pagal jį viskas ką jis sako yra svarbu ir fundamentalu,bet su laiku pradedu atsirinkt tai kas man įdomu ar artima.
O įdomu pasirodė visa krikščionių katalikų bažnyčia kaip sistema ant kurios laikosi visas pasaulis.Ir nesvarbu kokio tu tikėjimo.
Lengva kalbėt apie krikščionybės blogąją pusę,kai nesidomima ja išvis,taip pat lengva ir kritikuokti ją,kai žiūrima iš savo kaimietiškos pozicijos.

Kodėl prabilau apie tai dabar?Turbūt dėl to,kad dvi dienas iš eilės turėjau filosofijos paskaitas kuriose mums aiškino visokius fundamentalius dalykus,kurie susiję su krikščionybe,o po to savaitgalį du kartus buvau gospelių koncerte ir po labai ilgo laiko tarpo buvau mišiose.

Taigi,apie savaitgalį.

Šeštadienis buvo tobulas iki tam tikro momento vakare.

O šiaip labai džiaugiuosi,kad teko anksti keltis ir pamatyti gražų šeštadienio rytą Vilniuje.Patiko ir neprailgo Radžvilo paskaita.Toks net nežinau,produktyvus šeštadienio rytas,nes miegoti iki 11 nefasonas jau įsitikinau keletą kartų.
Po paskaitos nulėkėm papietauti su kursiokais,o vėliau grįžęs vis tiek nulėkiau šiek tiek pamiegoti,nes reikėjo vakarui jėgų.

Ir va,kai kas buvo,dėl ko labai gailėjausi,kad nebuvau Klaipėdoje tą savaitgalį.
-Meridiano išplukdymas remontui

Nu negaliu,žiūriu tas foto ir taip širdelę skaudą,kad negalėjau ten būti.Vis tiek,kad ir kokia ta Klaipėda bebūtų,bet ji vis tiek tokia artima,o ir pats Meridianas yra kažkas tokio.Nepabijočiau pacituoti vieną komentarą - ''Klaipėdai Meridianas,tai tas pats kas Vilniui Gediminio bokštas''.Aišku,istorine prasme tai nesulyginami dalykai,bet miesto simboline prasme,tai taip,pritariu tam.
Po pusmečio trūks plyš,bet reikės grįžt ir pamatyt tą vaizdą kaip jis grįžta namo.Vien ko vertas Biržos tilto pakėlimas...
o buvo ir tokie laikai Klaipėdoje


Kitas įdomus dalykas mūsų rajone.
Ar nenorėtume čia kada nors apsigyventi?

Kai turėsit laiko,tai pažiūrėkit,labai linksmai nuteikė.

Toliau...
Vakare važiavau į gospelių koncertą Kongresų rūmuose.Pirma kartą ten lankiausi.
Koncertas išties man patiko,nulis kritikos iš mano pusės.Visą koncertą pačios kojos judėjo...10 balų organizatoriams,kažkurią vieną sekundės dalį net pajaučiau tokią šokią dvasią kuri jaučiama per Dainų šventę.Kaip palyginus mažo mąsto festivaliui,tai tikrai labai gerai.



Bet štai man toks klausimas kilo.Gospel muzika šlovina Dievą.Tame koncerte dalyvavo apie 600 moksleivių iš visos Lietuvos.Bet žinot,apsižvalgius,pažiūrėjus į tuos vaikus turbūt kaži ar susidarytų nors 100 žmogeliukų kurie išties myli,gerbia ir tiki į Dievą.Toks jausmas,kad kiti nelabai įsivaizduoja kur čia yra ir tiesiog dainuoja kažkokius garsus(t.y. žodžius) ir tiesiog vegetuoja.Dar net nejuoką kelią,o tiesiog šlykštu klausyt,kai patys koncerto dalyviai kalba ''o,žiūrėk,nygeris eina ant scenos''.
Dažnai girdžiu,kad ko mes savo bažnyčiose taip negiedojam tokių gospelių kaip Amerikoje ir panašiai...Na,ką mes galim taip giedot,kai tai sklinda ne iš širdies,a?Čia ne bažnyčias reikia keisti,o savo pasaulėžiūra.Ne pasaulio bambos esam.


Po koncerto įvyko vienas toks įvykis,dėl kurio susiknisau nuotaiką gerokai.Nebepirmą kartą pastebiu jau tai.
Pirmadienį gavau gerą paaiškinimą dėl ko tokie dalykai vyksta.Pasirodo ne man vienam taip vis dažniau ir dažniau nutinka.

Vėliau nulėkiau pas seserį,ten buvo vakarėlis.Realiai tai atsileidau,pakalbėjau su vyresniu jaunimu ir prasiblaškiau.Užskaitau vis tik.
O po to pajudėjau naktinėmis Vilniaus gatvėmis namo...Nežinau kas nutiko,bet nebuvo,nei šalta,nei ką...Tik,kad iš vidaus kažkas neapsakomai griaužė.

Grįžtu į baraką apie dvylikta nakties,jaučiausi toks pavargęs,bet grupiokė pasikvietė pažiūrėt filmą.
Ar aš galiu atsisakyt?Aišku,kad ne.Tai taip ir pražiūrėjom iki pusę keturių...
juokauju aišku


Sekmadienį pasitikau su šita daina


Pirmą syki išsimiegojau šioje savaitėje ir pajudėjau vėl į gospelių koncertą.Šį kartą į Šv.Jonų bažnyčią.


Kadangi ši bažnyčia priklauso VU,tai paskutinį kartą toje bažnyčioje buvau prieš 1,5metų,kai buvo sesers magistro diplomo įteikimo šventė.Jau tada man palūpis atsidarė nuo jos grožio.
Dar tada nieko nežinojau.Nežinojau,kad ir aš tapsiu šio universiteto dalimi.
Hm,ir jeigu viskas bus gerai ir klostytis pagal planą,tai šioje bažnyčioje po 4 mokslo metų turėčiau gauti bakalauro diplomą.
Kitiems tai tik tušti žodžiai,o man jie niekaip neišeina iš galvos.

neišneša man protas kaip taip reikia viską padaryti

Ir ką.Normaliose mišiose turbūt jau nebuvau porą mėnesių tikrai,tad buvo ir sau pačiam kažkaip geriau,kad apsilankiau juose.
Nežinau,turbūt net tas gospelių koncertas geriau skambėjo man bažnyčioje,nei kongresų rūmuose.Juk dainos tai apie Dievą ir manau,kad jos geriausiai ir skamba jo namuose.
Patiko ir mišios,ypač ta dalis,kai kunigas ištaria ''palinkėkime vieni kitiems ramybės''.Gargžduose labai greit ta akimirka praeina,o čia palyginus ilgai truko kol visi pasakė vienas kitam ''ramybės'',daug visokių vyrų priėjo ir paspaudė ranką.Nežinau,gal ir skamba kvailokai,bet man patiko,taip viskas šiltai ir jaukiai tą akimirką buvo.

Po koncerto pasveikinau gerą draugę su gimtadieniu ir ką,gargždiškiai pajudėjo link Gargždų,o aš tik užsidėjau ausines ir pajudėjau senamiesčio gatvelėmis ieškoti kur pavalgyti.
Na,gal kam pasirodys,kad jau perspaudžiu,bet išties užsukęs iš už kampo širdį padėkojau Dievui,kad ne man reikia dabar važiuoti ten ir,kad aš galiu,einu ir pasilieku čia,Vilniuje.
Rašau visai nepiktybiškai,o su šypsena veide,laukdamas jūsų sugrįžtant,kai šviečia saulė ir rodos Vilnius auksinis.


Grįžtu į baraką,žinau,kad reikia ruoštis anlgų koliui,bet nueinu pamiegot,atsikėlęs sužinau,kad jis nukeliamas ir gyvenimas vėl nušvinta naujom spalvom.

O spalvos tai labai ryškios,nes išmokau pasijungti per kompiuterį visus populiarius Lietuviškus tv kanalus ir dabar kada noriu galiu žiūrėti televiziją.Valio.Nors ne...ne valio...

O reliai,juk neisi miegoti dabar,tad vėl pas grupiokę ir vėl filmų vakaras.
Kadangi norėjosi lengvo,o ji nebuvo mačiųsi,tai pažiūrėjom Project X.Visi esam matę ir blablabla,bet visgi ta aktorė yra kažkas nerealaus.


Juokas juokais,nuėjau miegoti 12nakties,o užmigau 4h ryto...Pats savim neatsistebiu ko tik neprigalvojau ir kaip visa tai rimta atrodo naktį ir dar labiau sukelią juoką ryte.
Ypač kai atsibundi be 10minučių iki paskutinio autiko su kuriuo spėtum atlėkti į universitetą.
Naujas susiruošimo rekordas sumuštas.

Ir šiandiena Vilniuje ypač graži ir saulėta diena,tad palieku jus su:

ypač gražius klipu ir tokia alia dubstep daina


ir viena gera,sena rusiška daina,manau Ernestui patiks


p.s. ir labai knieti sužinoti iš tų,kurie mane matė Vilniuje,ar jau labai pasikeičiau taip?

4 komentarai:

  1. Smagu skaityti tavo blogą, Butkau. :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. O jeigu dar žinočiau kas komentuoja :)

    AtsakytiPanaikinti
  3. Nemanyk, kad vien pažįstami skaito Tavo blogą. :)

    AtsakytiPanaikinti
  4. Na,bet tik pažįstami mane vadina Butkum,kiek žinau :D

    AtsakytiPanaikinti