2013 m. vasario 26 d., antradienis

250-as neapsakomumas

Vrum,vrum,vrum...Jau 250-as blogo įrašas...
Kartu čia buvo ir šilto,ir šalto.Atsirado naujų ir sugrįžo seni draugai.
Sentimentai sentimentais,bet judam toliau.


Kaip nebeparašau,tai ir užsimiršta tos dienos nekadėjos...

Vasario 18 -Pamenu,kad buvo caif cafe su Liutauru ir daug kalbėjom ir diskutavom.


Vasario 19
Turėjom paskaitą MKIC'e.Pirmą kartą teko ten pabūvoti,tai kaip Liutauras sako,tai ten 4 užsieniai.
Ir išties,pamačius tą pastatą ir įėjus į vidų apima įdomus jausmas,o dar geriau,kai žinai,kad čia viskas tau,studentui.Gerai,kad teko pradžioje pabuvot čia,nes dabar žinosim kas ir kaip,nes jau teko savo spintelę užtrenkt ir eiti į informaciją su prašymu atrakinti...
Dar geras Liutauro pastebėjimas - ''čia verta ieškoti žmonos''.

Vasario 20 - nieko nepamenu

Vasario 21
Kadangi soc.problemų paskaitai turim 4 dėstytojas kurios tarpusavyje keičiasi,tai ir tą dien turėjom naują. Kuri man labai patiko.Gal labiausiai jaunatviška,mažiausiai išsiblaškiusi ir nevaidinanti gerosios samarietės.
Labai primena iš veido bruožų į Ievą Narkutę.Patiko man jos paskaitos.Per seminarus davė peno diskusijoms...O buvo išties karštą.Aš mėgstu padiskutuoti,bet tiek jėgų neturiu kiek kiti drąskosi.Aš vis tik laukiu kada mes susimušim ir perkąsim viens kitam gerkles...

O po paskaitų važiavau namo,namo,namo.Kadangi neturiu dabar savo mašinos,tai teko su draugu lėkti.Šiaip šiek tiek gaila buvo lėkti namo,nes vyko knygų mugė,bet jau reikėjo.

Bevažiuojant namo paskambinau vienai senai draugei.Tą dien buvo jos gimtadienis.Įkopė į trečią dešimtį visgi žmogus,tad esemesas ar fb sveikinimas būtų neadekvatus.Paskambinau,pasveikinau ir pačiam geriau ir tikiuosi,kad jai smagu buvo.Gerbiu tą žmogų už tai,kad šiame pasaulyje,kai mes keičiame nuomonę kas dien,tai ji sugeba laikytis savo principų iki galo.Man to labai reiktų,nes dažnai ištyžtu...
Ryte įsijungus kompiuterį skype pranešė,kad jos gimtadienis,o prie vardo rašo three cheers for the teenage years
Taigi,pakelkime tris kartus už paauglystės metus.
Greitoje ateityje parašysiu didesnį įrašą apie tai.

Vasario 22

Po šimto metų ir vėl gavau pavadelioti automobilį.
Nulėkiau iki mokyklos pavalgyti pietų.Nieko naujo.Jau šimtą kart rašiau,kad visiškai jokių jausmų ten atvykus.Tiesiog ji nebepriklauso mūsų kartai ir tiek.Nėra trakos ir išvis.Nieko nėra.Gal ir nebuvo?Gal tai buvo tik iliuzija,kad kažkas yra?
O po piet buvo geeeeras.Pasiėmėm Lino BeMeWe ir lėkėm liaudiškai tariant ''pasidraskyt'' į akištelę.Baltu pavydu žiūriu į tą jo BMW.Nes ten galios,tai ohoho,prie sėdynės prilipau kaip reikalas.
Gražuolė,tik ženkliuko trūksta.


Šiaip,tai visą dieną jaučiausi nekaip,lyg ir kibo kažkoks virusas,bet tai man nenaujiena.Moku ''atsikačialint'' save.Svarbiausia gerti daug skysčių ir nebijot vaistų.Ir pavyko,nes buvo dėl ko.Vakare buvau kaip naujai gimęs.

Ir buvo vertas,nes man vakaras tai buvo tikrai neblogas.
Su vienu nuostabiu žmogum nulėkėm iki Klaipėdos.Po ypač ilgos pertraukos vėl vaikščiojau senamiesčio gatvėmis.Truputi man,vilnenskui, jas aprodė,nes aš ten nieko nežinau...Bet gražus tas senamiestis.Nepalyginsi su Vilniaus,bet jis vis tiek toks savitas.
Pasėdėjom, parymojom @vero cafe...Čia jis penktadieniais dirba kur kas trumpiau,nei Vilniuje.
Buvo tikrai geras vakaras.

Vasario 23 - šeštadienis

šeštadienio rytas

Per piet lėkiau aplankyt kūmos ligoninėje,o po piet pas senelį.
O po to ir vėl su Linu palakstėm su BMW.

Vakare grįžau namo ir ten pavakarojau su tėvais.Peržiūrėjau Kiti Gargždai nuotraukas ir video,pakalbėjom.Buvo labai jauku ir šilta.
Ir ką,galvojau parymosiu šeštadienio vakarą su kompiuteriu ir televizorium lovoje,parašysiu į blogą...Tik atsiguliau ir gaunu sms nuo draugių,kad lekiam į Lijo...
Here we go again...
Atsikeliu ir lekiu į Lijo.Praleidau laiką su žmonėm,kuriuos jau šimtą metų nemačiau,o per tą laiką mažai kas ir pasiekeitė.Realiai,tai gerai pasibuvom.Kiekvieną dieną jau taip nebegalėčiau,nebe tie metai jau,bet karts nuo karto visai smagu.

Vasario 24

sekmadienio rytas

O po to lėkiau porai valandų į garažą valyti automobilio salono,kurį turiu parduoti.
Pasivalgiau ir vėl pajudėjau link Vilniaus.
Šį kart tokie sunkūs buvo tie 300km...buvo jesus criest,tegul greičiau baigiasi jie...
Bet nieko,įvažiavus į Vilnių širdis atlėgo...Čia gera.


Pertraukėlė naujai savaitei






Trumpas filmas kuris jus įtrauks

Vyriškas solidarumas

Vyriškas solidarumas 2

Fainas daiktas,norėčiau į baraką

Na ir ką,važiuojam į naują savaitę


O ši savaitė bus įdomi,nes pagaliau baigsis žiema ir ateis kalendorinis pavasaris...
Bet apie tai ateityje.

Vasario - 25

Po paskaitų keliavau į ekskursiją,į Statistikos departamentą.Visada kažkuom traukė ta įstaiga mane ir štai,dabar teko pabūvoti jos viduje.
Po to nulėkiau pavalgyti į MC,o grįžus pasijaučiau lyg sergantis,tad išgėręs vaistų nuėjau miegoti ir atsikėliau tik vakare...

Vasario 26

Kadangi paskaitų nebuvo,tai lėkiau fotografuoti man pavesto parduoti automobilio.
Jis ne mano skonio,bet pasivažinėjus pradėjo patikti.

Skelbimas čia.


Po fotosesijos lėkiau į centrą pasėdėt su Liutauru,nes jau nebuvom mątesį jau 4 dienas,o per jas nemažai kas nutiko,tad reikėjo aptarti viską.

Grįžus pažiūrėjau savo mylimus serialus - Kobra 11 ir HIMYM


p.s.žadėjau truputi parašyti apie šimtadienį(nieko blogo),bet pagalvojau - ''ech,jugi ne mano,kam čia bus įdomu''.Manau gerai pasielgiau.

p.s.s.Neapsakomai.


2013 m. vasario 18 d., pirmadienis

Gali,gali.Tikrai gali.

Aš pats jos mokyklos laikais neklausiau ir realiai išvis pirmą kart šiandiena išgirdau šitą dainą,bet pažiūrėjus vienos klasės šimtadienio filmuką kur skambėjo ši daina,tai taip gera pasidarė,tokie šilti prisiminimai užplūdo ir mokyklos blevyzgų.


okey,niekas jos be manęs neklausys,tai imkit šitą šmotą


Hm,reiktų parašyt kas nutiko ir kas nenutiko.

15 Vasario

Taigi,meteoritai praskrido pro šalį,mes gyvi ir laimingi gyvenam toliau.

Penktadienis.
Važiuoju savo numylėtu 10 autobusu į centrą.Lygiai tas laikas,kai mūsų šūlėj vyksta šimtadienis.
Ir kas būtų pagalvoję prieš lygiai metus,kad tą akimirką,kai prasidės šimtadienis aš išlipsiu stotelėje priešais Arkikatedrą pačioje Lietuvos širdyje?
Sustoju.Apsižvalgau.Keistas jausmas.

Susitinku su Deimante ir lekiam į Grigiškes,į Liutauro 20-ąjį gimtadienį.

Atvykstam patys pirmi,dar stalai ruošiami...
Realiai,tai senai bebuvau tokiam draugų gimtadienyje.Viskas nuo A iki Z.
Iškart Deimantė praminė ''fancy vakarėlis''

Nors nuotraukos buvo darytos su mano fotoaparatu,bet daugiau nuotraukų nedėsiu.Dėl tam tikrų visiems žinomų priežasčių.

Taigi,pats gimtadienis man tai 10 balų.Nė akimirkos nesigailėjau,kad pasirinkau jį.
Pradėjo rinktis Liutauro draugai,po to ir mūsų kačiukų chebra ir vakarėlis įsisuko.Senai taip bebuvau atsipalaidavęs,gal kiek išėjęs iš savęs,bet nieko...Ir šokau,ir judėjau,ir sėdėjau,ir valgiau,ir gėriau,ir sveikinau,ir viską dariau ką reikia daryti per gimtadienį.Gal dar turiu parako,nes paskutiniu metu per tūsus ramiai kampe sėdėdavau...Šiaip kas paliko gimtadienyje įspūdį,tai maistas.Neapsakomai daug ir neapsakomai skanus.
Man ir pačiam to gimtadienio kaip kokio oro reikėjo.Atsigavau.

Kadangi mūsų panos išlėkė,o iš kačiukų likom tik mes su Lukše,tai po kiek kimarinimo nukulnianom miegoti.
Atsikėlėm prieš šešias ir pajudėjom link autobuso.
Va šitas dalykas tai man giliai įsirėžė.
Vasario mėnuo.Ypač gaivus kiek šaltokas oras.6h ryto ir mes su Lukše pėdynantys per Grigiškes.
Einu ir galvoju,kad čia kažkas neapsakomo.Taip gyvenime ypač retai būna.Tokios akimirkos.Kažkoks rytas,kažkokiam nesavam krašte tu eini ir šypsaisi.Štai tada ir pagalvojau kur aš buvau lygiai prieš metus ir ką aš dariau.Būtų kas man prieš lygiai metus pasakęs tokį dalyka,tai būčiau kvaileliu pavadinęs ir nepatikėjęs.O dabar tai atrodo naturalu ir reikalinga.
Laukiame autobuso,žmonių daugėja.Puse 7 atvažiuoja autobusas.Judame per rytinį Vilnių,tiksliau per jo mikrorajonus Lazdynus,Karoliniškes,Viršuliškes,Pašilaičius ir Fabijoniškes...Kol grįžau iki barako,tai ėmė ir prašvito.
Einu vienas kaip pirštas link barako ir tik pasigirsta moters balsas,tai buvo barako budėtoja,kuri kvietė mane mane per langą pakabinti Lietuvos trispalvę.
Ir tik staiga prisimenu,kad šiandien Lietuvos nepriklausomybės diena - Vasario 16.
Ateinu pas ją į kambarėlį,išlipu per langą,trenikuosi į lubas su galva ir pakabinu Lietuvos vėliava.Širdyje taip gera ir ramu.Tokią pagarbą pajaučiau.Pirmą kartą teko kažkur kitur(ne namuose) pakabinti Lietuvos vėliavą.
Aišku barakas nėra pati garbingiausia vieta,bet vistiek...Sostinė.

Grįžtu į baraką.
Greitai peržvelgiu facebooke šimtadienio likučius ir einu miegoti.Jau išvis šviesu.

Vasario 16 - Lietuvos nepriklausomybės diena
Šeštadienis

Visą dieną skambėjo šios dainos žodžiai ''Juk visiems mums vieną vardą davė Lietuva.''


Numigau porą valandų ir kėliausi švęsti valstybinę šventę.
Nuvažiavau į centrą,o ten išlipus man iškart tvoskė tokia patriotiškumo banga.Per visus savo 20 gyvavimo metų niekada to nesu pajutęs Vasario 16 proga.
Buvo neapsakomai gera.Pilnas centras žmonių,visi linksmi,juda kruta.Neapsakoma galybė Lietuvos trispalvių visur kur tik įmanoma.Plūstanti minia iš Arkikatedros po mišių juda link Signatarų namų Pilies gatvėje.Prie prezidentūros jau kabo visų trijų baltijos valstybių vėliavos.Nors čia būnu kas dien,bet jausmas įdomus.

Po piet lėkiau į Gedimino prospektą,ten buvo 16 simbolinių laužų įžiebimo ceremonija.
Buvo labai gražus ir šiltas paminėjimas.Daug žmonių,nei vieno girto,visi tokie žmogiški.

Zuokas įžiebė patį pirmą laužą





Po įžiebimo ceremonijos buvo įjungta Eurikos Masytės daina Laisvė.
Aš jau nebežinau kiek laiko jos nebuvau girdėjęs,bet kai tik suskambo pirmieji dungsniai,tai iškart kažkas ir širdyje suvirpėjo.Neapsakomas jausmas.
Stoviu Kudirkos aikštejė ir pats nežinau kas dąrosi.


Po kiek laiko tiesiog nuėjau pavalgyti ir išgeti kavos puodelio,nes labai norėjau sulaukti vakaro,nes žinojau,kad turėtų būti labai gražu.Ir neklydau.

Buvo išties kažkas neapsakomo ir gražaus.Tokia vienybė,tokia šiluma,toks jausmas neapsakomas.
Perėjau per visus 16 laužų,prie kiekvieno pastovėjau,pasišildžiau.

Vedėjas prasitarė,kad po 5 metų,kai Lietuva minės 100-ąsias nepriklausomybės metines,tai per visą Gedimino prospektą nuo pat Katedros iki pat Seimo nusidrieks 100 laužų eilė.
Turėtų būt kažkas neapsakomo.Laukiu ir žinau kur būsiu po 5 metų.



O čia buvo kažkas tokio...
Vilniaus universiteto alumnai ir kiti iškilūs ir protingi žmonės ir pats Tomas Šernas.
Teko garbė kartu sugiedoti Lietuvos himną.Pirmą kartą tai dariau pačioje Lietuvos širdyje.


Taigi,kai matome kokį šimtą sykių paminėjau,kad kaip viskas buvo nerealu man ir kaip gerai jaučiausi.Ir tai tiesa.Pasikroviau tokios nuostabios emocijos ir gėrio ir patriotiškumo,kad tikiuosi iki Kovo 11-osios užteks man jo.
Myliu aš Lietuvą ir nieko tu čia nepadarysi.

Toliau,į temą šiai šventei

-Mano įrašas pereitų metų Vasario 16 proga

-Aš tarnauju Lietuvos kariuomenėje! Visi gal jau matėt šį video,bet jis vistiek unikalus.


Sekmadienis-Vasario 17

Buvo gera diena,nes mažai valgyt teko daryt,pasikvietė mane pusseserė su vyru pas save pietų.
Užskaitau juos,nes jie moka matematika(baigė mif'ą) ir sakė,kad mane pamokins,plius pasiklausinėjau jau senai gvildentų klausimų apie bankus mano galvoje.Dabar galėsiu ramiau miegoti.

Grįžus nieko gero nenuveikiau,vos prisiruošiau padaryt namų darbus...Beje,ar minėjau,kad nemėgstų sekmadienio vakarų?
Rodė tą x faktoriaus finalą...Nežiūriu aš jo,bet mačiau kokį ažiotažą jis sukėlė jaunimo tarpe internete.
O kodėl tokio ažiotažo nesukelia Vasario 16 šventimas to pačio jaunimo tarpe?Taip,klausimas kvailas,nes jis slepia labai liūdną atsakymą.

Taigi,štai toks tas mano visai galiu pasakyti neprastas savaitgalis.
Būčiau grįžęs namo,tai spėju nebūtų įleidę manęs šimadienį,nebūčiau niekur nuėjęs šeštadienį,o sekmadienis slėgtu dėl važiavimo atgal...
Namo grįžti norisi,bet kai susikuri laisvalaikį,tai čia taip gera būti.



Ir blogo įrašo pertraukėlė









Pakolkas man geriausias harlem šeikas

Žmogus,kurį aš ypač gerbiu

Renginys gražiems žmonėms.Ne tokiems kaip aš.




2013 m. vasario 15 d., penktadienis

Kai širdis traukia,kojom neatsispirsi...

Nežinau.Tikrai nežinau kur mane ta širdis traukia.Ji labiau drasko mane.Ir tiesiogine ir netiesiogine prasme.
Naktimis skauda,kad tenka ir vaistų išgert,o dienomis ji drasko savo pareiškimais apie ateitį.

nežinau geresnės dainos šiai dienai,šiai savaitei ir viskam kas sukasi aplink mus

Visa savaitė ypač žiūrint į pasaulio ir Lietuvos įvykius keista,įdomi ir gal išsikrtinė?
Popiežiaus atsistatydinimas,Ūkio banko griuvimas,Užgavėnės,Valentino diena,Šimtadienis,Meteoritai skriejantys prie pat žemės ir Lietuvos nepriklausomybės diena ir...


Antradienis - 12 - Užgavėnės

Realiai,tai pajutau tai ir prisiminiau tik vakare vėlai grįžęs iš paskaitų.Buvau visiškai pamiršęs.Nei vieno blyno nesuvalgiau.Priminė man po baraką besiblaškančios alia žydukės studenčiokės...
Antradienį apturėjom matematikos paskaitą ir seminarą...Vien tas žodis - matematika...

Trečiadienis - Vasario trylikta

Rodos diena kaip diena.Kaip ir turėtų but eilinė.
Paskaitos ryte,po jų kavos puodelis su kursioku ir ateities planų aptarimas.
Grįžti į baraką,pasidarai valgyt,susiruoši,susitvarkai,pradedi galvoti apie vakarienę.Buitis.
Ir netikėtas skambutis.Išlėkiu,išbėgu.Atsiduriu kur reikia.Ir ten žinia,panaši į tą,nutikusią lygiai prieš 5 mėnesius.Ir nežinau kur pult.Nieko neturi aplink save.Užplūsta visokio tipo mintys.
Pasakysiu tik tiek,kad žmogus pasijaučia labiausiai vienišu dviem būdais: Kai esi dideliam mieste vienas,o aplink tave šimtai žmonių ir kai esi vienas tada,kada tau labiausiai reikia artimo žmogaus.

Grįžtu.Išjungiu mintis.
Pasigaminu valgyt.Nuo šiandien pradėjo rodyt HIMYM pirmą sezoną per TV6...Pažiūriu,pavalau,parsisiunčiu naujausią seriją,irgi pažiūriu...Kažkokia harmonija vyrauja tuo metu.


Ketvirtadienis - 14 Vasario - Valentino diena

Mano Valentino dienos daina


Ryte apsirengiu.Aš žinau,kad dviprasmiškai,nes tai gali ir reikšti viena ir kitą.Sako pasipuošiau,alia į kokį pasimatymą.Kurgi ne.
Vėlai atsikėliau,bet spėjau susiruošt ir patekt į ankstyvą autobusą,jokių grūsčių.

Turėjom 6 valandas Socialinių poreikių paskaitų...Buvo kita dėstytoja.Jų išviso 4 ir jos mainysis tarpusavyje.
Pirma paskaitų dalis man patiko,bet po to tie darbai grupėse...hm,nežinau,ne man jie...kaip kokiam projekte pasijaučiau.

Baigėsi paskaitos.Savaitgalio pradžia ar ne?Dar keletą reikalų centre atlieku ir laukiu autobuso stotelėje...
O ten...Ten tai,dėl ko ir man patinka Valentino diena.
Nes ten gyvenimas eina gyvenimas...
Su vėluojančiais autobusais ir į juos bėgančius pusamžius vyrus su raudonom rožėm.Su merginom laikančiom gėles ir kalbančiom apie vakaro planus.Vaikinu,kurie kalba telefonu ir juokiasi š tokių švenčių,bet jų balse girdisi,tai,kad jie viduje verkia...
Išlipus iš autobuso kulniuoju į parduotuvę,o ten...
Ten moteris kuri perka tris buteliu raudono šampano.Mergaitės,kurios perka ledų ir šokolado.Ir nupeipusios raudonos rožės kibiruose...
Tokia ta mūsų Šv.Valentino diena.

Grįžtu barakan ir prisimenu,jug rytoj mano buvusioje gimnazijoje šimtadienis...
Am,ir apėmė tokia kaip ir nenostalgija,bet nenuvaldomas noras prisiminti būtent tą jausmą,kokį jaučiau lygiai prieš metus ar du pats.
Kai rengėm patys šimtadienį,tai porą savaičių negrįždavau namo be 8h vakaro...
Kai jau turėjo būt mums šimtadienis,prisigalvojom patys reikalų,kad tik negrįžti namo...
Taip ir buvo,paskutinį vakarą prieš šimtadienį dar mes mokykloje šokom ir trypėm iki pats 21h vakaro...

nes alia ir repetavom

ir koncertinė versija

perliukas iš šimtadienio

Ir tiesa sakant gal ir pajutau kokį 20proc.Susirašiau su rengėjais,palinkėjau sėkmės.Susirašiau su porą dvyliktokų.
Apie mums rengtą šimtadienį esu jau rašęs.Apie mūsų rengtą šimtadienį tik užsiminęs,nes tada dar nerašiau savo blogo.
Iki pat rugsėjo pirmosios Vilniuje norėjau likti mokykloje ir sugrįžt į šimtadienio rengimosi laikotarpį 11klasėj...Dabar to nebenoriu,dabar tik ypač džiaugiuosi tuo laikotarpiu.Šviesiausi ir geriausi prisiminimai.
Gal kada paraleliniam pasaulyje ir nusikelsiu trumpam ten atgal...
Kas dar man labai mintyse stovi,tai mūsų šimtadienio dieninė dalis...Viena kart gyvenime taip būna.

Jutubeje egzistuoja tik vienas musų rengto šimtadienio video,kuris man yra ypač svarbus.
Aš tą dainą moku atmintinai nuo A iki Z.Ir minsyte dainuoju brisdamas per pusnis.
Vien tos emocijos.


O šį mūsų klasės video esat jau visi matę,bet manau,kad dar jo ilgai niekas nepraspjaus.


Na,užteks seilėtis apie senas dienas.Judam toliau.
Taigi,visgi buvo ta Šv.Valentino diena.
Pirmą syki aš ją užskaitau.
Manau jeigu šis žmogus skaito mano blogą,tai supranta kodėl,nes na,tikrai gavau pakolkas per 20metų per Valentino dieną geriausią dovaną.Nors ir ji nesusijusi visai su tuom,bet vistiek geriausia.
Liaudiškai tariant,tai pamatęs pats iškritau iš kulnų...Neapsakomas gėris ir grožis.Bet aš jau tai sakiau.


Na,ir Vasario 15 - penktadienis

Mūsų mokykloje šimtadienis.Aš čia pusplikis sėdžiu prie kompo,nes vakare lėksiu į Liutauro gimtadienį.
Pasaulyje krenta meteoritai ir visokie kitokie dalykai.Vakare bus gimtadienis,o gal ir pasaulio pabaiga...
Na,vėliau aprašysiu kaip viskas baigėsi.

Tik tie meteoritai...apsikokočiau pamatęs...Tikrai pagalvočiau,kad atėjo pasaulio pabaiga


Pertraukėlė.

barakas nemiega









Harlem Shake'ų turbūt kelt nevertą,nes jau visi matėt?



Ir apie modelius...Priėmė į draugus fb,bet visiškai jokio noro rašyti jai.Kažkokia atgrasi ji man.Turiu daug geriau kam parašyti,negu jai.

O šiaip,tai va,straipsni apie ją ČIA 
Paskaičius ir pažiūrėjus foto atrodo ''tobulas žmogus''...




2013 m. vasario 11 d., pirmadienis

Karma



Turbūt ilgiausiai įjungtas baltas lapas 4ever.
Sunkiai šį kart rašėsi.Kad ir oras geras,bet kažkokia vasario mėnesio depresija puola...
Grįžus turėjau 4 dienas paskaitų ir...4 dienas atostogų.Penktadieniais paskaitų neturiu,po to savaitgalis ir pirmadienis...Dėstytoja parašė,kad paskaitų nebus.O antradienį pirma paskaita tik po piet...
Nieko doro nenuveikia,daugiausia laiko praleidau barake,skauda širdį dėl to,bet ir nelabai norėjosi kur draskyti,o namo per anksti važiuot dar...

Savaitgalio hit'as...kaip aš ankščiau jo neklausiau...

Taigi kas gero nutiko.

Penktadienis - Vasario 8
Užskaitau šitą dieną.
Oras-fakin šit.

Penktadienį Litexpo parodų mugėje vyko Studijų mugė.Trečia syk buvau savo gyvenime.Ko aš ten buvau,juk esu įstojęs?Važiavau susitikt su Linu ir kitais gargždiškiais ir šiaip,gerai praleist laiką...ir nesigailiu.
Pamenu kaip praeitą met važiavom.Paskutinė klasės ekskursija.O koks oras buvo fantastiškas ir kaip nuostabiai tada atrodė Vilnius...ir skambėjo Love on top...ech.

O šiais metais oras nekoks,savijauta viduje nekokia ir aš vienas 55 autobuse...
Teko nuo savo Baltupių link Lazdynų pervažiuot per vos ne visus Vilniaus mikrorajonus-Fabai,Pašilai,Justai,Viršuliškės,Koralai...Nekoks vaizdelis,nekoks.

Atlėkiau į Litexpo,susitikau su chebrantais.Jie nulėkė dar savo reikalų,o aš pasukau link savo universiteto ir savo fakulteto.Susitikau su prodekane,pakalbėjom apie studentus kurie nori studijuot socialinę politiką,apie mūsų studija-ar patinka ir pan.Buvo faina.Ji man kiek primena Gutauskienę.
Gavau keletą VU-mano universitetas lipdukų.
Iškart užsiklijavau ant savo ridikiulo ir kompiuterio.
Po to su chebra nulėkėm pavalgyt,o tada lėkėm į kitą ekspozicijų salę kur buvo demonstruojami Stasio Brunzos ir kitų kolekcininkų automobiliai.Viso per šimtas automobilių.
Man kas labiausiai patiko?Tai aišku,kad Volgos.
p.s.su nauju paltu

Tada grįžom į pagrindinę ekspozicijų salę.Draugai laukė valandos kai galės jau judėt link autobuso vežančio namo,o aš jiems tuo tarpu palaikiau kompaniją.
Ir tada nutiko tai-dienos,gal visos savaitės...ne,turbūt mėnesio topas.
Ir dabar kalba pakrypsta apie merginas.

Įsijungiam šią dainą,nes labai tinka

Buvo išties ten labai daug jaunų ir gražių panelių ir aš toks senas sėdintis...
Ir viena praėjo pro šalį,atkreipiau dėmesį į ją,bet viskas tuom ir baigėsi.
Kalbu,kalbu su Linu ir žiūriu,kad ji jau sėdi 2metrai nuo mūsų ir naršo telefone FB....Tada Linui bakst į šona ir sakau-graži panelė.Rodos turėjo tuom viskas ir pasibaigt,bet ... Bet Linas išsitraukė fotoaparatą ir visais negalais būdais bandė pritraukt jos FB paskyrą,kad pamatyti jos vardą ir pavardę.Gaila,nepavyko,bet už tai pavyko begalė jos nuotraukų...Viena labai graži yra,bet vis dar negaunu iš Lino,kai gausiu,tai įmesiu čia.
Mums bekvailiojant taip ji atsistojo ir išėjo.Rodos viskas,bet ne,dėka stiklinių sienų matėsi,kad ji nuėjo į kavinukę.Praėjau pro šalį-įsitikinau,kad ji.Grįžus nutarėm,kad neturim tiek drąsos jos užkalbint ir čia jau viskas,tikrai pabaiga.
Tada sakau Linui-Jeigu gauni šios panelės numerį,tai atšilus orams rankinėje plovykloje užsakau brangiausia tavo BMW plovimą-ir išėjau į tualetą.Jis liko sėdėti.
Pareinu,o Lino nebera.Draugai sako,kad išėjo šaudyt numerio.
Grįžta-numeris yra.
Sėdim tokie abu apšalę.
Klausiu,na,kaip buvo,o Linas pasakoja:Praeinu pro ją syki,po to dar syki ir atsisėdu ir sakau:Tau viskas bus paaiškinta,nesijaudink,tau viskas bus paaiškina,bet ar gali duoti savo numerį? Tada ji sako,na ar turi kur užsirašyt,diktuoju. Linas sako,man tik,kad pradėjo drebėt rankos,vos užsirašiau,padėkojau ir nuėjau.
Taigi,nieko nežinom apie ją,išskyrus jos numerį,net vardo nežinom.Įsivedžiau aš ją - Litexpo.
Ir kaip tik atėjo metas jiems lėkti namo,o man judėt į baraką.
Linas patapšnojo per petį ir sako,nu žiūrėk,šito reikalo neapleisk,nereik man jokių plovyklų,pasistenk geriau,kad nebūčiau be reikalo ėjęs to numerio gaut.Ir būtinai jai paskambink.
Aš toks ne,ne...tikrai neskambinsiu,sms parašysiu....

Grįžtant į baraką autobusu nepaskambinau,einant pėsčiom irgi nepaskambinau.Būnant barake irgi nepaskambinau.
Buvau susitaręs,kad vakare lėksiu pas sesę išleistuvių vakarienės,tad važiuojant autobusu pas ją irgi nepaskambinau.Eidamas link jos laiptinė irgi ne.
Bet prie laiptinės sustojau,išsitraukiau telefoną.Buvo praėjusios jau maždaug 3 valandos nuo to,kai Linas gavo numerį.Ėmiau ir paskambinau.Numetė.Viskas dabar tai jau baigta....

Atlėkiau pas sesę ir jos sužadėtinį.Buvo išties smagus išleistuvių vakarėlis,kadangi mano sesuo sekmadienį savaitei darbo reikalais išskrenda į Briuselį.
Labai skaniai pavakarieniavom ir pakalbėjom apie aktualijas,politiką ir t.t.Rimti visgi žmonės,papasakojo man įdomių dalykų.
Ir ką,ir jau metas lėkti į baraką ir penktą sapną sapnuoti...
Įsėdau į paskutinį 33 maršruto autobusą.Tuščias.Aš pats vienas.Pats vienas važiuoju autobusu penktadienio naktį per Vilnių.Įdomu.Nėra dar taip buvę.
Ir išsitraukiau telefoną,giliai įkvėpiau ir parašiau jai sms.Kelionė šį kart buvo neilga,jeigu darbo metu trunka 20-35minutes,tai šį kart truko 15minučių.
Likus porai stotelių iki barako jau nebesitikėjau,kad ji atrašys,bet senoji geroji(nuo mokyklos laikų) Nokia suskambėjo ir sms nuo Litexpo gautas.
Sužinojau jos ir vardą ir pavardę ir kaip ant sparnų parlėkiau prie kompiuterio...
Įvedu į fb paiešką ir suprantu vieną,kad kai sekas,tai sekas...Pasirodo - modelis.Ji net turi savo svetainę.Hm,iš vienos pusės reiktų džiaugtis,o iš kitos...Gerai pažįstu du modelius ir šiaip,tai tikrai modeliai niekada manęs nei traukė,nei aš alpau dėl jų.O ir charakteris.Charakteris ne man.
Įsigilinau į jos FB profilį.1800draugų.Supratau,kad lyg ir draugą turi.Labai dažnai būna Vilniuje,bet yra bene iš Šilutės.Taip ir nesupratau kiek jai metų,bet Exite taškosi.

čia jau tiktų ši daina


Taigi,užbėgant už akių,tai ji iki pat dabar manęs nepriėmė į fb draugus ir istorija nesivysto ir aš nieko nedariau ir tikrai nežadu daryt.Nežadu atakuot,kaip koks stalkeris,nei esemesais,nei skambinti,nei dar kokį š daryt.
Viskas.Dabar jau tikrai viskas.Istorijos pabaiga.

Aj,tiesa.
Vos nepamiršau.
Štai jos nuotraukos.
Dar turiu straipsnį su ją,bet dar pats neprisiverčiau perskaityti,tad ir jums neduosiu skaityti.


 Viskas kaip ir būtų idealu - modelis,šviesių plaukų,kūda ir slaviškų bruožų.Ko daugiau galima norėt? 
Tada pasižiūriu į barako kambaryje esantį apšerkšnijusį veidrodį ir tiesa tiesiog smogia man į veidą-
''Ko tu nori Butkau?Pabūk truputi paprastesnis,pasėdėk,pagalvok,nesidraskyk,nešok aukščiau bambos.''
Aš ir atsisėdu.Ir galvoju.Ir pagalvoju.Ir nusiraminu.Ir tiesiog bandau nešokt aukščiau bambos.


Taip ir gyvenimas tęsiasi.
Atsibundu šeštadienį ryte,susitvarkau kambarį ir nusiprausiu.Su pirkinių rašteliu nueinu per pusnis iki parduotuvės.Apsiperku svarbiausių maisto produktų visai savaitei,daug neišlaidauju,pasiėmu tik vieną šokolado plytelę vakarui ir grįžtu tom pačiom pusnim į baraką.Išsiverdu pietus ir atsisėdu.Čia mano buitis ir būtis.Mano realybė.Mano gyvenimas.Tokia ta idilė.Gal dar trūksta ugnies pakūrimo proceso...Prisimenu vakarykštę dieną ir nusišypsau ir pagalvoju-''Aš?Su ilgakoje blondine?Gal nebejuokauk taip stipriai.''
Šeštadienio vakarą tiesiog prastumiu su tv ir jos siūlomais filmais...

Šeštadienio naktį sapnavau keistą dalyką.Pritariu,kad tai filmų įtaka,bet vis tiek...
Visame sapne dalyvavo realūs žmonės mano gyvenime,bet neminėsiu nei vardų,nei pavardžių.
Sapnas-Tiesiog su draugais turėjom atlikt kažkokią misiją džiunglėse.Ją atlikus radom didelę dėžę pinigų ir vienas gerai žinomas mano draugas susimokė prieš mus ir pradėjo mus visus iš eilės šaudyti.Mačiau savo akimis kaip šaudomi mano draugai ir nieko negalėjau padaryti.Jie krito po kojomis vienas po kito,kai jau artėjo mano eilė,tai įsibrovė kažkokie sukilėliai ir viską padegė.Manęs nespėjo nušauti.
Atsikvošėjau saugumiečių automobilyje.Gavau pabėgelio pasą ir grįžau namo.Ligoninėje gulėjo mano močiutė,todėl iškart ten nulėkiau,o ten jau buvo visą mano giminė.Buvau praradęs laiko nuovoką-pasirodo manęs nebuvo 10metų.Paprašiau,kad leistų man vienam pakalbėt su močiute ir sapnas baigėsi.

Rytę išsiaiškinau sapno reikšmę.Aišku galima kabinėtis prie visų smulkmenų,bet man labiausiai užkliuvo tų draugų mirtis.Sapnininke rašo,kad laukčiau krikštynų....

Taigi,pereinant prie kitos temos pertraukėlė


labai šilta nuotrauka-veselinė volga


barako prikolai




Visą sekmadienį prastūmiau buitiškai.
Vakare pasidariau namų darbus,o prisėdus prie kompiuterio sužinau,kad ir pirmadienį neturėsiu paskaitų.Šaunu.
Prakalbėjau su vienu puikiu žmogum,pražiūrėjau visas programas per tv kol...
Kol nenutiko štai toks dalykas.

Čia tinka ši daina.
Negaliu kaip tie žodžiai giliai man smenga.

O buvo taip,kad dabar visgi yra šioks toks slenkstis.Baigėsi pirmas semestras,sesijos,prasidėjo antras semestras.Aš čia jau vėl Vilniuje,dar iki galo neprilipęs.Ir aš to neaprašinėju,nes nežinau kaip reiktų,bet dažnai sėdžiu ant lovos kampo ir galvoju.Galvoju ar aš patenkintas kur esi?Ar man čia gerai?Ar man patinka šios studijos?Ar man patinka sutikti žmonės?Ar aš viską taip ir įsivaizdavau?Ką dabar daro mano tėvai?Kaip ten Gargžduose?Kiekvieną syki randu vis naujų atsakymų.
Dažnokai kylą klausimų dėl ateities...Ką aš veiksiu,ką aš dirbsiu baigęs universitetą?Man jau beveik 20metų bet neturių jokio rėmo net,kai kiti mano pažįstami kažką veikia,juda,kruta,bando prasimušti ir panašiai...
Dažnai galvoju,kad neturiu jokių įgimtų talentų,grožio ar proto.Visko turiu po labai,labai nedaug ir turiu viską pats lavinti,o valios nėra.Tai kaip aš gyvensiu?
Galvoju,kad kai peržvelgiu savo draugų ratą,tai tik ir matau visus su porelėm...Čia slidi tema.Niekada neina kalbėt ja rimtai,nes vis tiek kažkas pasijuok iš mažvaikiškų pasvaičiojimų,tad baigiu apie antras puses.Žodžiu esmė ta,kad kas men tokį nevykelį ims?Verk daba.
Pagalvoju ir apie ta takoskyrą tarp žmonių Gargžduose ir žmonių Vilniuje.Vilnius bando mane suryt,bet Gargždai laiko.Gal ir kvaila laikytis to ''dėl senų gerų dienų'',bet malonu prisimint,palaikyt ryši su draugais ir kartu vėl viską išgyventi.Neina,neina,neina tų Gargždų ištrint ir aš netgi nenoriu jų trint.Nes realiai,tai kam?Nematau tame jokio gerumo.
Vilniečiai turi savų prisiminimų ir manęs dar taip greit neįleis,o gargždiškiai vis dar mane sušildys...

Ir aš tuom įsitikinau Sekmadienio naktį.Maždaug puse 1 nakties.
Skamba telefonas.Ekrane rašo - Aistė.
Pakeliu,o ten,kitam ragelio gale Aistė ir Gabrielė(Gargždiškės,nekursiokės).Nostalgija.Šimtas metų nebeklabėjom,nebe buvom susitikę ir todėl man širdį skaudėjo.
Ir pakalbėjom,ir pakalbėjom nuo širdies.Vos man ir ašaros nepradėjo riedėti.
Čia veikia Karma.Galima juoktis,galima ne.Taip ir turėjo būti,nes nežinau...iki dabar užsidepresavęs sėdėčiau.
Prisiminėm ir gerus laikus,pakalbėjom ir apie dabartį.Labai daug gražių dalykų jos man pasakė.Smagu buvo prisimint pasižadėjimus kuriuos tikrai įvykdysiu.
Man įstrigo trys dalykai-pats skambutis,vienas dalykas kurį pasakė,bet nenoriu viešai skelbt ir tai,ką pasakė Aistė-''Butkau,tu prisimink,tu visad prisimink,kad tavo tikrieji draugai čia,Gargžduose,tie kurie kartu trynė tavo BMW sėdynes ir buvo kartu su tavimi''
Atrodo gal iš šono kvaila ir banalu,bet reikia mumis žinoti ir viskas bus aišku.Išties giliai įėjo šie žodžiai man.
Ačiū dar syki jums už šį skambuti.
Tai buvo kažkas to,ko ir reikėjo jau man senokai.

Beje,panos,mano fb blogo puslapis ČIA

Nuėjau miegoti su didžiausia šypsena ir su sprendimu 100procentu daryti savo 20-ojo gimtadienio vakarėlį,nes tik tokiu atvėju matau Gargždų ir Vilniaus sujungimą.Nes man abi pusės yra labai,labai brangios.
Gal ir pats tada pajusiu vidinę harmoniją?


Pirmadienį atsikėliau be nuotaikos,raliai,tai nelabai supratau dėl ko.Ir pirmą kart gyvenime taip nutiko-po 10minučių prisiminiau savo sapną.Dėl jo ir buvau be nuotaikos.

Sapne dalyvavo realūs žmonės
Sapnas-Su vienu kažkada geru draugu,jo drauge atostogavom senam vasarnamyje.Ten kartu dar buvo dvi mano draugės ir vienos iš jų sesuo.
Aš vienos iš tų draugių labai vengiau,nenorėjau bendrauti.Ir tada man draugas su mergina pasakė,kad ta daurgė,su kuria nenoriu bendrauti serga vėžiu...
Vietoj to,kad ką nors daryčiau aš dar labiau supykau ir dar labiau jos vengiau,nes(čia jau realybė persipynė su sapnu) kai paskutinį kartą su ja kalbėjau,tai ji sakė,kad turi kažkokių problemų ar bedų,bet nenorinti man sakyti.
Visą likusį sapną aš padėjau tai jos seserei tvarkytis,kad tik nereiktų su kitais susitikt.

Kas labiausiai šokiravo šiame sapne,kad sapne buvo ne tik tikri asmenys,bet ir realūs faktai...
Bandžiau ieškoti paaiškinimo,bet nieko gero...
Bijau,kad tai nebūtų tiesa,kad ta draugė nebūtų susirgus kokia liga ar dar kas...

Kadangi neturėjau paskaitų,bet jau norėjau kur pajudėt,tai išjudėjau pirmadienį į centrą.
Pasisukinėjau,pasižiūrinėjau,išgėriau kavos ir parlėkiau į baraką.Į savo buitį.

Vakare susiskambinau su Linu...Aptarėm mano gimtadienio planą.
Buvo kažkas panašaus kaip motociklas su priekaba,o ant jo ant visų kampu sėdi visos tavo simpatijos ir jūs visi kartu važiuojat pažiūrėt saulėlydį...

Dabar yra naktis iš pirmadienio į antradienį i aš apsėstai įdomiai SAU rašau jau 2,5 valandos...

Palieku jus su šita linksma daina ir lekiu,nes jau prasideda nauji darbai ir viskas bus kitam blogo įrašui...

2013 m. vasario 9 d., šeštadienis

Kai sekas tai sekas.


Įkvepianti ne į temą citata-
''pabėgti mylint - štai kur heroizmas''



Vou,vou,vou
Štai ir galima sakyt prabėgo pirmoji savaitė po atostogų ir jau galima susidėlioti visus taškus ant ''i'' koks bus ateinantis semestras
Realiai,tai tikėjau,kad bus kaip ir rugsėjo mėnesį-lafa...Bet kaip kibom nuo pirmos dienos į darbus,tai ir įkibom..

Taigi-pirmadienis-Vasario 4

Tebuvo viena paskaita - anglų kalba.Pati paskaita,tai kaip paskaita,bet mane nervina pati ta dėstytoja.Džiaugiuosi,kad tik liko pusmetis su ja.
Grįžus turėjau daug gražaus laiko,tad pažiūrėjau keletą filmų.Nesu filmų manas,bet vis tiek.
Kadangi greitai pasirodys nauja Greiti ir įsiutę dalis,tai ta proga pažiūrėjau 5 dalį,nes jos nebuvau matęs.

O čia 6 dalies treileris.Gal jau matėt.


Vėliau pažiūrėjau 2012 metų vesijos ''Sėkmės džentelmenai''.Realiai,tai galvojau,kad bus didesnis š,bet visai suėjo,o ir aktorė buvo laaabai graži.Visgi rusaitė.


Antradienis-Vasario 5

Na,čia jau buvo rimtesnė dienelė.
Turėjom pirmą Akademinės ir dalykinės komunikacijos paskaitą.
hm...viskas būtų super,jeigu ne tai,kad paskaita kartu su socialinio darbo studentais...nei telpam mes auditorijoje,nei įdomu su jais.Bet kas patiko,tai pati dėstytoja,maloni tokia pasirodė.
Po to buvo to pačio dalyko seminaras...ten tai pravalas...Dėstytoja nemoka naudotis kompiuteriu,kalba tyliau už tylą...Vienu žodžiu atrodo tiesiog kaip laiko gaišimas,bet kadangi,tai seminaras,tai nieko nepadarysi...

O po viso to,tai saldainiukas - Aukštoji matematika...
Na,kad ir kaip ten kai kas bandė apsimest,kad jo,jo,viskas normaliai,bet aš jau sau iškart pripažinau,kad bus yra ir bus nelengva.
Pats dėstytojas,tai vaikinukas ir labai toks šaunus vyriokas.Panelėms patiko.
Aišku,kalba jis matematine kalba.Kas mokėsi paskutiniu du metus A lygiu mokykloje,tai visai gal jiems ir normalu viskas,o man ir tiems,kad mokėsi B,tai jau reikia įsiklausyti.Realiai,tai mano ausis jau buvo atpratus girdėti tokius terminus.Pasijaučiau lyg pirmokas.
Na,bet guodžia tai,kad pats dėstytojas nepiktybinis ir per semestrą galime susirinkt iki 6 balų,o per sesiją iki 5.Kaip ir pats sakė,kad jis nenori būdamas iš matematikos fakulteto mest laukan filosofijos fakulteto studentus,reikia lankyt paskaitas,seminarus ir bus viskas ok.
Realiai,tai ir tikiu,kad viskas bus gerai,tik reikia nusiteikt dirbti.

Ką pastebėjau,tai,kad kačiukai kaip va,pirmą syki susitikom po atostogų,tai šaltokai vienas su kitu bendravom,bet aš jau pastebiu,kad tai,kaip tendencija,nes lygiai tas pats buvo ir po Kalėdų atostogų...Mums reikia laiko įsivažiuot ir tada vėl viskas ok būna.

Grįžus norėjau kažko lengvo,tad pažiūrėjau filmą - Optimisto istorija.
Tikėjau kažko geriau,tad nesiūlau žiūrėt jo.

Trečiadienis - Vasario 6

Vėl gi ryte buvo tik viena paskaita - Anglų kalba.
Per pietus išsipildžiau svajonę-nulėkiau papietaut į MC.

Ta diena buvo didi Vilniaus universitetui,Vilniui ir gal net visai Lietuvai.
Buvo atidarytas Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras.
Pats nebuvau dar,bet tikrai žinau,kad per likusius 3,5 metų ten tikrai dažnai pabūsiu.Vien todėl,kad ten vyks mums paskaitos,o dar juk laukia tiek daug sesijų,tad manau,kad ten ir bėgsiu mokytis...

Gražus pastatas.
Be to,jame yra laukiami visi,visi.Jis nėra vien VU studentams,tad pasimatysim ten.


Šį vakarą pažiūrėjau filmą - Ana Karenina.
Labai buvo įdomu kaip rusišką istoriją pastatys vakarų pasaulis.Ir manau,kad jiems tai pavyko.Pati filmo pastatymo idėja labai įdomi,o be to Keira Knightley dar jame vaidina.
Tik tiek,kad po sunkio dienos jis nėra geriausias pasirinkimas.

Ketvirtadienis - Vasario 7

Socialinių problemų diena.

Tai ką,buvo dvi Socialinių problemų ir jų sprendimo būdų paskaitos...Iš viso 3valandos.
Dar ateityje bus ir seminaras,o gal ir visi du...Tai viso 6 valandos...Prigąsdino mus dėstytoja...dar prasitarė,kad gal ir 8 valandas sėdėsim...am.......
Na ką galiu pasakyt,kad tai pakolkas labiausiai darbinga diena savaitėje,nes nuo ryto iki vakaro reik sėdėt fake. Dėstytoja...hm,kažką primena.Išsiblaškiusi,veluojanti,skaidrių darytis nemėgstanti(o gal laiko neturinti,nes visur veluoja?),nelabai temokanti adekvačiai bendrauti su studentais,tad jau nuo pirmos paskaitos pasišiukšlino...Reliai,tai jis svarbiausia šio pusmečio paskaita,bet bus matau nekažką...tikrai nekažką.

Po paskaitų nulėkėm su kačiukais pavalgyt,nes jau pilvai šoko,trypė.Kaip visad smagiai,šeimyniškai,gal kiek pavargę ir su savo mintimis.Svarbiausia pasivalgę.

Vakaro topas,kad nenorėjau lėkti su viena kursioke su autiku,nes būtų tekę eit pestute po to nemažai,tai laukiau savo autiko ir...ir sugebėjau įsėsti į privatų autobusą.Pirmą kart per tą laiką kiek gyvenu.Teko paklot 2 litus...Bus pamoka.

Ir ką...ir baigėsi mano darbo savaitė,nes penktadieniais paskaitų,tai neturiu.
Reziumė toks,kad dar syki įsitikinau,kad reikia išgyvent tą pirmą kursą,nes jis ne vien tėra sunkus,bet ir realiai sakant,tai bent jau antra semestras,tai tikrai nuobodus.Reikia ieškotis veiklos.
Kadangi neturiu automobilio,tad teko kaip paprastam piliečiui daug vaikščio ir važinėti su viešuoju transportu. Apie tai jau buvau pamiršęs...Bet išties,tai yra gera terpė apmąstymams.Jeigu kas duotu man kompą kai važiuoju su autobusu,tai tokių vėjų prirašyčiau,kad ojojoj...
Ir apie sveikatą...Kažkas matyt nedavė ramybės man,nes pradėjo kvailioti širdies rimtas,atjunginėdavo kojas,rankas...Užsupdavo...Širdį durdavo.Bet praėjo.Gal.Tikiuosi.Žodžiu-nekoks jausmas.

Na,o prieš savaitgalio pasakojimus - pertraukėlė









Neskaitant tų kvapų barake,keistų garsų,naktinių darymosi valgyti,durų trankymo,tai barake man labai patinka gyvent,o dar kai žmonės linksmų plaučių.


Ir šiaip.Paganyt akims.








Vyriški kvepalai


Na ir-dedikuota vieta mano kursiokei DIDŽIAJAI A
Galvojau kada parašyt apie ją,bet po to nutariau,kad dar ne laikas
Tada ji nuliūdo,kad neįdėjau jos foto ir taip viskas nuslinko...
Bet niekis,dabar įdedu jos foto,o kada ir aprašysiu.

Štai ji-visame gražume.

ha,ir tikėjotės,kad aprašysiu savaitgalį ir gražiąsias lietuvaites?
next time