2013 m. vasario 18 d., pirmadienis

Gali,gali.Tikrai gali.

Aš pats jos mokyklos laikais neklausiau ir realiai išvis pirmą kart šiandiena išgirdau šitą dainą,bet pažiūrėjus vienos klasės šimtadienio filmuką kur skambėjo ši daina,tai taip gera pasidarė,tokie šilti prisiminimai užplūdo ir mokyklos blevyzgų.


okey,niekas jos be manęs neklausys,tai imkit šitą šmotą


Hm,reiktų parašyt kas nutiko ir kas nenutiko.

15 Vasario

Taigi,meteoritai praskrido pro šalį,mes gyvi ir laimingi gyvenam toliau.

Penktadienis.
Važiuoju savo numylėtu 10 autobusu į centrą.Lygiai tas laikas,kai mūsų šūlėj vyksta šimtadienis.
Ir kas būtų pagalvoję prieš lygiai metus,kad tą akimirką,kai prasidės šimtadienis aš išlipsiu stotelėje priešais Arkikatedrą pačioje Lietuvos širdyje?
Sustoju.Apsižvalgau.Keistas jausmas.

Susitinku su Deimante ir lekiam į Grigiškes,į Liutauro 20-ąjį gimtadienį.

Atvykstam patys pirmi,dar stalai ruošiami...
Realiai,tai senai bebuvau tokiam draugų gimtadienyje.Viskas nuo A iki Z.
Iškart Deimantė praminė ''fancy vakarėlis''

Nors nuotraukos buvo darytos su mano fotoaparatu,bet daugiau nuotraukų nedėsiu.Dėl tam tikrų visiems žinomų priežasčių.

Taigi,pats gimtadienis man tai 10 balų.Nė akimirkos nesigailėjau,kad pasirinkau jį.
Pradėjo rinktis Liutauro draugai,po to ir mūsų kačiukų chebra ir vakarėlis įsisuko.Senai taip bebuvau atsipalaidavęs,gal kiek išėjęs iš savęs,bet nieko...Ir šokau,ir judėjau,ir sėdėjau,ir valgiau,ir gėriau,ir sveikinau,ir viską dariau ką reikia daryti per gimtadienį.Gal dar turiu parako,nes paskutiniu metu per tūsus ramiai kampe sėdėdavau...Šiaip kas paliko gimtadienyje įspūdį,tai maistas.Neapsakomai daug ir neapsakomai skanus.
Man ir pačiam to gimtadienio kaip kokio oro reikėjo.Atsigavau.

Kadangi mūsų panos išlėkė,o iš kačiukų likom tik mes su Lukše,tai po kiek kimarinimo nukulnianom miegoti.
Atsikėlėm prieš šešias ir pajudėjom link autobuso.
Va šitas dalykas tai man giliai įsirėžė.
Vasario mėnuo.Ypač gaivus kiek šaltokas oras.6h ryto ir mes su Lukše pėdynantys per Grigiškes.
Einu ir galvoju,kad čia kažkas neapsakomo.Taip gyvenime ypač retai būna.Tokios akimirkos.Kažkoks rytas,kažkokiam nesavam krašte tu eini ir šypsaisi.Štai tada ir pagalvojau kur aš buvau lygiai prieš metus ir ką aš dariau.Būtų kas man prieš lygiai metus pasakęs tokį dalyka,tai būčiau kvaileliu pavadinęs ir nepatikėjęs.O dabar tai atrodo naturalu ir reikalinga.
Laukiame autobuso,žmonių daugėja.Puse 7 atvažiuoja autobusas.Judame per rytinį Vilnių,tiksliau per jo mikrorajonus Lazdynus,Karoliniškes,Viršuliškes,Pašilaičius ir Fabijoniškes...Kol grįžau iki barako,tai ėmė ir prašvito.
Einu vienas kaip pirštas link barako ir tik pasigirsta moters balsas,tai buvo barako budėtoja,kuri kvietė mane mane per langą pakabinti Lietuvos trispalvę.
Ir tik staiga prisimenu,kad šiandien Lietuvos nepriklausomybės diena - Vasario 16.
Ateinu pas ją į kambarėlį,išlipu per langą,trenikuosi į lubas su galva ir pakabinu Lietuvos vėliava.Širdyje taip gera ir ramu.Tokią pagarbą pajaučiau.Pirmą kartą teko kažkur kitur(ne namuose) pakabinti Lietuvos vėliavą.
Aišku barakas nėra pati garbingiausia vieta,bet vistiek...Sostinė.

Grįžtu į baraką.
Greitai peržvelgiu facebooke šimtadienio likučius ir einu miegoti.Jau išvis šviesu.

Vasario 16 - Lietuvos nepriklausomybės diena
Šeštadienis

Visą dieną skambėjo šios dainos žodžiai ''Juk visiems mums vieną vardą davė Lietuva.''


Numigau porą valandų ir kėliausi švęsti valstybinę šventę.
Nuvažiavau į centrą,o ten išlipus man iškart tvoskė tokia patriotiškumo banga.Per visus savo 20 gyvavimo metų niekada to nesu pajutęs Vasario 16 proga.
Buvo neapsakomai gera.Pilnas centras žmonių,visi linksmi,juda kruta.Neapsakoma galybė Lietuvos trispalvių visur kur tik įmanoma.Plūstanti minia iš Arkikatedros po mišių juda link Signatarų namų Pilies gatvėje.Prie prezidentūros jau kabo visų trijų baltijos valstybių vėliavos.Nors čia būnu kas dien,bet jausmas įdomus.

Po piet lėkiau į Gedimino prospektą,ten buvo 16 simbolinių laužų įžiebimo ceremonija.
Buvo labai gražus ir šiltas paminėjimas.Daug žmonių,nei vieno girto,visi tokie žmogiški.

Zuokas įžiebė patį pirmą laužą





Po įžiebimo ceremonijos buvo įjungta Eurikos Masytės daina Laisvė.
Aš jau nebežinau kiek laiko jos nebuvau girdėjęs,bet kai tik suskambo pirmieji dungsniai,tai iškart kažkas ir širdyje suvirpėjo.Neapsakomas jausmas.
Stoviu Kudirkos aikštejė ir pats nežinau kas dąrosi.


Po kiek laiko tiesiog nuėjau pavalgyti ir išgeti kavos puodelio,nes labai norėjau sulaukti vakaro,nes žinojau,kad turėtų būti labai gražu.Ir neklydau.

Buvo išties kažkas neapsakomo ir gražaus.Tokia vienybė,tokia šiluma,toks jausmas neapsakomas.
Perėjau per visus 16 laužų,prie kiekvieno pastovėjau,pasišildžiau.

Vedėjas prasitarė,kad po 5 metų,kai Lietuva minės 100-ąsias nepriklausomybės metines,tai per visą Gedimino prospektą nuo pat Katedros iki pat Seimo nusidrieks 100 laužų eilė.
Turėtų būt kažkas neapsakomo.Laukiu ir žinau kur būsiu po 5 metų.



O čia buvo kažkas tokio...
Vilniaus universiteto alumnai ir kiti iškilūs ir protingi žmonės ir pats Tomas Šernas.
Teko garbė kartu sugiedoti Lietuvos himną.Pirmą kartą tai dariau pačioje Lietuvos širdyje.


Taigi,kai matome kokį šimtą sykių paminėjau,kad kaip viskas buvo nerealu man ir kaip gerai jaučiausi.Ir tai tiesa.Pasikroviau tokios nuostabios emocijos ir gėrio ir patriotiškumo,kad tikiuosi iki Kovo 11-osios užteks man jo.
Myliu aš Lietuvą ir nieko tu čia nepadarysi.

Toliau,į temą šiai šventei

-Mano įrašas pereitų metų Vasario 16 proga

-Aš tarnauju Lietuvos kariuomenėje! Visi gal jau matėt šį video,bet jis vistiek unikalus.


Sekmadienis-Vasario 17

Buvo gera diena,nes mažai valgyt teko daryt,pasikvietė mane pusseserė su vyru pas save pietų.
Užskaitau juos,nes jie moka matematika(baigė mif'ą) ir sakė,kad mane pamokins,plius pasiklausinėjau jau senai gvildentų klausimų apie bankus mano galvoje.Dabar galėsiu ramiau miegoti.

Grįžus nieko gero nenuveikiau,vos prisiruošiau padaryt namų darbus...Beje,ar minėjau,kad nemėgstų sekmadienio vakarų?
Rodė tą x faktoriaus finalą...Nežiūriu aš jo,bet mačiau kokį ažiotažą jis sukėlė jaunimo tarpe internete.
O kodėl tokio ažiotažo nesukelia Vasario 16 šventimas to pačio jaunimo tarpe?Taip,klausimas kvailas,nes jis slepia labai liūdną atsakymą.

Taigi,štai toks tas mano visai galiu pasakyti neprastas savaitgalis.
Būčiau grįžęs namo,tai spėju nebūtų įleidę manęs šimadienį,nebūčiau niekur nuėjęs šeštadienį,o sekmadienis slėgtu dėl važiavimo atgal...
Namo grįžti norisi,bet kai susikuri laisvalaikį,tai čia taip gera būti.



Ir blogo įrašo pertraukėlė









Pakolkas man geriausias harlem šeikas

Žmogus,kurį aš ypač gerbiu

Renginys gražiems žmonėms.Ne tokiems kaip aš.




Komentarų nėra:

Rašyti komentarą