2013 m. vasario 11 d., pirmadienis

Karma



Turbūt ilgiausiai įjungtas baltas lapas 4ever.
Sunkiai šį kart rašėsi.Kad ir oras geras,bet kažkokia vasario mėnesio depresija puola...
Grįžus turėjau 4 dienas paskaitų ir...4 dienas atostogų.Penktadieniais paskaitų neturiu,po to savaitgalis ir pirmadienis...Dėstytoja parašė,kad paskaitų nebus.O antradienį pirma paskaita tik po piet...
Nieko doro nenuveikia,daugiausia laiko praleidau barake,skauda širdį dėl to,bet ir nelabai norėjosi kur draskyti,o namo per anksti važiuot dar...

Savaitgalio hit'as...kaip aš ankščiau jo neklausiau...

Taigi kas gero nutiko.

Penktadienis - Vasario 8
Užskaitau šitą dieną.
Oras-fakin šit.

Penktadienį Litexpo parodų mugėje vyko Studijų mugė.Trečia syk buvau savo gyvenime.Ko aš ten buvau,juk esu įstojęs?Važiavau susitikt su Linu ir kitais gargždiškiais ir šiaip,gerai praleist laiką...ir nesigailiu.
Pamenu kaip praeitą met važiavom.Paskutinė klasės ekskursija.O koks oras buvo fantastiškas ir kaip nuostabiai tada atrodė Vilnius...ir skambėjo Love on top...ech.

O šiais metais oras nekoks,savijauta viduje nekokia ir aš vienas 55 autobuse...
Teko nuo savo Baltupių link Lazdynų pervažiuot per vos ne visus Vilniaus mikrorajonus-Fabai,Pašilai,Justai,Viršuliškės,Koralai...Nekoks vaizdelis,nekoks.

Atlėkiau į Litexpo,susitikau su chebrantais.Jie nulėkė dar savo reikalų,o aš pasukau link savo universiteto ir savo fakulteto.Susitikau su prodekane,pakalbėjom apie studentus kurie nori studijuot socialinę politiką,apie mūsų studija-ar patinka ir pan.Buvo faina.Ji man kiek primena Gutauskienę.
Gavau keletą VU-mano universitetas lipdukų.
Iškart užsiklijavau ant savo ridikiulo ir kompiuterio.
Po to su chebra nulėkėm pavalgyt,o tada lėkėm į kitą ekspozicijų salę kur buvo demonstruojami Stasio Brunzos ir kitų kolekcininkų automobiliai.Viso per šimtas automobilių.
Man kas labiausiai patiko?Tai aišku,kad Volgos.
p.s.su nauju paltu

Tada grįžom į pagrindinę ekspozicijų salę.Draugai laukė valandos kai galės jau judėt link autobuso vežančio namo,o aš jiems tuo tarpu palaikiau kompaniją.
Ir tada nutiko tai-dienos,gal visos savaitės...ne,turbūt mėnesio topas.
Ir dabar kalba pakrypsta apie merginas.

Įsijungiam šią dainą,nes labai tinka

Buvo išties ten labai daug jaunų ir gražių panelių ir aš toks senas sėdintis...
Ir viena praėjo pro šalį,atkreipiau dėmesį į ją,bet viskas tuom ir baigėsi.
Kalbu,kalbu su Linu ir žiūriu,kad ji jau sėdi 2metrai nuo mūsų ir naršo telefone FB....Tada Linui bakst į šona ir sakau-graži panelė.Rodos turėjo tuom viskas ir pasibaigt,bet ... Bet Linas išsitraukė fotoaparatą ir visais negalais būdais bandė pritraukt jos FB paskyrą,kad pamatyti jos vardą ir pavardę.Gaila,nepavyko,bet už tai pavyko begalė jos nuotraukų...Viena labai graži yra,bet vis dar negaunu iš Lino,kai gausiu,tai įmesiu čia.
Mums bekvailiojant taip ji atsistojo ir išėjo.Rodos viskas,bet ne,dėka stiklinių sienų matėsi,kad ji nuėjo į kavinukę.Praėjau pro šalį-įsitikinau,kad ji.Grįžus nutarėm,kad neturim tiek drąsos jos užkalbint ir čia jau viskas,tikrai pabaiga.
Tada sakau Linui-Jeigu gauni šios panelės numerį,tai atšilus orams rankinėje plovykloje užsakau brangiausia tavo BMW plovimą-ir išėjau į tualetą.Jis liko sėdėti.
Pareinu,o Lino nebera.Draugai sako,kad išėjo šaudyt numerio.
Grįžta-numeris yra.
Sėdim tokie abu apšalę.
Klausiu,na,kaip buvo,o Linas pasakoja:Praeinu pro ją syki,po to dar syki ir atsisėdu ir sakau:Tau viskas bus paaiškinta,nesijaudink,tau viskas bus paaiškina,bet ar gali duoti savo numerį? Tada ji sako,na ar turi kur užsirašyt,diktuoju. Linas sako,man tik,kad pradėjo drebėt rankos,vos užsirašiau,padėkojau ir nuėjau.
Taigi,nieko nežinom apie ją,išskyrus jos numerį,net vardo nežinom.Įsivedžiau aš ją - Litexpo.
Ir kaip tik atėjo metas jiems lėkti namo,o man judėt į baraką.
Linas patapšnojo per petį ir sako,nu žiūrėk,šito reikalo neapleisk,nereik man jokių plovyklų,pasistenk geriau,kad nebūčiau be reikalo ėjęs to numerio gaut.Ir būtinai jai paskambink.
Aš toks ne,ne...tikrai neskambinsiu,sms parašysiu....

Grįžtant į baraką autobusu nepaskambinau,einant pėsčiom irgi nepaskambinau.Būnant barake irgi nepaskambinau.
Buvau susitaręs,kad vakare lėksiu pas sesę išleistuvių vakarienės,tad važiuojant autobusu pas ją irgi nepaskambinau.Eidamas link jos laiptinė irgi ne.
Bet prie laiptinės sustojau,išsitraukiau telefoną.Buvo praėjusios jau maždaug 3 valandos nuo to,kai Linas gavo numerį.Ėmiau ir paskambinau.Numetė.Viskas dabar tai jau baigta....

Atlėkiau pas sesę ir jos sužadėtinį.Buvo išties smagus išleistuvių vakarėlis,kadangi mano sesuo sekmadienį savaitei darbo reikalais išskrenda į Briuselį.
Labai skaniai pavakarieniavom ir pakalbėjom apie aktualijas,politiką ir t.t.Rimti visgi žmonės,papasakojo man įdomių dalykų.
Ir ką,ir jau metas lėkti į baraką ir penktą sapną sapnuoti...
Įsėdau į paskutinį 33 maršruto autobusą.Tuščias.Aš pats vienas.Pats vienas važiuoju autobusu penktadienio naktį per Vilnių.Įdomu.Nėra dar taip buvę.
Ir išsitraukiau telefoną,giliai įkvėpiau ir parašiau jai sms.Kelionė šį kart buvo neilga,jeigu darbo metu trunka 20-35minutes,tai šį kart truko 15minučių.
Likus porai stotelių iki barako jau nebesitikėjau,kad ji atrašys,bet senoji geroji(nuo mokyklos laikų) Nokia suskambėjo ir sms nuo Litexpo gautas.
Sužinojau jos ir vardą ir pavardę ir kaip ant sparnų parlėkiau prie kompiuterio...
Įvedu į fb paiešką ir suprantu vieną,kad kai sekas,tai sekas...Pasirodo - modelis.Ji net turi savo svetainę.Hm,iš vienos pusės reiktų džiaugtis,o iš kitos...Gerai pažįstu du modelius ir šiaip,tai tikrai modeliai niekada manęs nei traukė,nei aš alpau dėl jų.O ir charakteris.Charakteris ne man.
Įsigilinau į jos FB profilį.1800draugų.Supratau,kad lyg ir draugą turi.Labai dažnai būna Vilniuje,bet yra bene iš Šilutės.Taip ir nesupratau kiek jai metų,bet Exite taškosi.

čia jau tiktų ši daina


Taigi,užbėgant už akių,tai ji iki pat dabar manęs nepriėmė į fb draugus ir istorija nesivysto ir aš nieko nedariau ir tikrai nežadu daryt.Nežadu atakuot,kaip koks stalkeris,nei esemesais,nei skambinti,nei dar kokį š daryt.
Viskas.Dabar jau tikrai viskas.Istorijos pabaiga.

Aj,tiesa.
Vos nepamiršau.
Štai jos nuotraukos.
Dar turiu straipsnį su ją,bet dar pats neprisiverčiau perskaityti,tad ir jums neduosiu skaityti.


 Viskas kaip ir būtų idealu - modelis,šviesių plaukų,kūda ir slaviškų bruožų.Ko daugiau galima norėt? 
Tada pasižiūriu į barako kambaryje esantį apšerkšnijusį veidrodį ir tiesa tiesiog smogia man į veidą-
''Ko tu nori Butkau?Pabūk truputi paprastesnis,pasėdėk,pagalvok,nesidraskyk,nešok aukščiau bambos.''
Aš ir atsisėdu.Ir galvoju.Ir pagalvoju.Ir nusiraminu.Ir tiesiog bandau nešokt aukščiau bambos.


Taip ir gyvenimas tęsiasi.
Atsibundu šeštadienį ryte,susitvarkau kambarį ir nusiprausiu.Su pirkinių rašteliu nueinu per pusnis iki parduotuvės.Apsiperku svarbiausių maisto produktų visai savaitei,daug neišlaidauju,pasiėmu tik vieną šokolado plytelę vakarui ir grįžtu tom pačiom pusnim į baraką.Išsiverdu pietus ir atsisėdu.Čia mano buitis ir būtis.Mano realybė.Mano gyvenimas.Tokia ta idilė.Gal dar trūksta ugnies pakūrimo proceso...Prisimenu vakarykštę dieną ir nusišypsau ir pagalvoju-''Aš?Su ilgakoje blondine?Gal nebejuokauk taip stipriai.''
Šeštadienio vakarą tiesiog prastumiu su tv ir jos siūlomais filmais...

Šeštadienio naktį sapnavau keistą dalyką.Pritariu,kad tai filmų įtaka,bet vis tiek...
Visame sapne dalyvavo realūs žmonės mano gyvenime,bet neminėsiu nei vardų,nei pavardžių.
Sapnas-Tiesiog su draugais turėjom atlikt kažkokią misiją džiunglėse.Ją atlikus radom didelę dėžę pinigų ir vienas gerai žinomas mano draugas susimokė prieš mus ir pradėjo mus visus iš eilės šaudyti.Mačiau savo akimis kaip šaudomi mano draugai ir nieko negalėjau padaryti.Jie krito po kojomis vienas po kito,kai jau artėjo mano eilė,tai įsibrovė kažkokie sukilėliai ir viską padegė.Manęs nespėjo nušauti.
Atsikvošėjau saugumiečių automobilyje.Gavau pabėgelio pasą ir grįžau namo.Ligoninėje gulėjo mano močiutė,todėl iškart ten nulėkiau,o ten jau buvo visą mano giminė.Buvau praradęs laiko nuovoką-pasirodo manęs nebuvo 10metų.Paprašiau,kad leistų man vienam pakalbėt su močiute ir sapnas baigėsi.

Rytę išsiaiškinau sapno reikšmę.Aišku galima kabinėtis prie visų smulkmenų,bet man labiausiai užkliuvo tų draugų mirtis.Sapnininke rašo,kad laukčiau krikštynų....

Taigi,pereinant prie kitos temos pertraukėlė


labai šilta nuotrauka-veselinė volga


barako prikolai




Visą sekmadienį prastūmiau buitiškai.
Vakare pasidariau namų darbus,o prisėdus prie kompiuterio sužinau,kad ir pirmadienį neturėsiu paskaitų.Šaunu.
Prakalbėjau su vienu puikiu žmogum,pražiūrėjau visas programas per tv kol...
Kol nenutiko štai toks dalykas.

Čia tinka ši daina.
Negaliu kaip tie žodžiai giliai man smenga.

O buvo taip,kad dabar visgi yra šioks toks slenkstis.Baigėsi pirmas semestras,sesijos,prasidėjo antras semestras.Aš čia jau vėl Vilniuje,dar iki galo neprilipęs.Ir aš to neaprašinėju,nes nežinau kaip reiktų,bet dažnai sėdžiu ant lovos kampo ir galvoju.Galvoju ar aš patenkintas kur esi?Ar man čia gerai?Ar man patinka šios studijos?Ar man patinka sutikti žmonės?Ar aš viską taip ir įsivaizdavau?Ką dabar daro mano tėvai?Kaip ten Gargžduose?Kiekvieną syki randu vis naujų atsakymų.
Dažnokai kylą klausimų dėl ateities...Ką aš veiksiu,ką aš dirbsiu baigęs universitetą?Man jau beveik 20metų bet neturių jokio rėmo net,kai kiti mano pažįstami kažką veikia,juda,kruta,bando prasimušti ir panašiai...
Dažnai galvoju,kad neturiu jokių įgimtų talentų,grožio ar proto.Visko turiu po labai,labai nedaug ir turiu viską pats lavinti,o valios nėra.Tai kaip aš gyvensiu?
Galvoju,kad kai peržvelgiu savo draugų ratą,tai tik ir matau visus su porelėm...Čia slidi tema.Niekada neina kalbėt ja rimtai,nes vis tiek kažkas pasijuok iš mažvaikiškų pasvaičiojimų,tad baigiu apie antras puses.Žodžiu esmė ta,kad kas men tokį nevykelį ims?Verk daba.
Pagalvoju ir apie ta takoskyrą tarp žmonių Gargžduose ir žmonių Vilniuje.Vilnius bando mane suryt,bet Gargždai laiko.Gal ir kvaila laikytis to ''dėl senų gerų dienų'',bet malonu prisimint,palaikyt ryši su draugais ir kartu vėl viską išgyventi.Neina,neina,neina tų Gargždų ištrint ir aš netgi nenoriu jų trint.Nes realiai,tai kam?Nematau tame jokio gerumo.
Vilniečiai turi savų prisiminimų ir manęs dar taip greit neįleis,o gargždiškiai vis dar mane sušildys...

Ir aš tuom įsitikinau Sekmadienio naktį.Maždaug puse 1 nakties.
Skamba telefonas.Ekrane rašo - Aistė.
Pakeliu,o ten,kitam ragelio gale Aistė ir Gabrielė(Gargždiškės,nekursiokės).Nostalgija.Šimtas metų nebeklabėjom,nebe buvom susitikę ir todėl man širdį skaudėjo.
Ir pakalbėjom,ir pakalbėjom nuo širdies.Vos man ir ašaros nepradėjo riedėti.
Čia veikia Karma.Galima juoktis,galima ne.Taip ir turėjo būti,nes nežinau...iki dabar užsidepresavęs sėdėčiau.
Prisiminėm ir gerus laikus,pakalbėjom ir apie dabartį.Labai daug gražių dalykų jos man pasakė.Smagu buvo prisimint pasižadėjimus kuriuos tikrai įvykdysiu.
Man įstrigo trys dalykai-pats skambutis,vienas dalykas kurį pasakė,bet nenoriu viešai skelbt ir tai,ką pasakė Aistė-''Butkau,tu prisimink,tu visad prisimink,kad tavo tikrieji draugai čia,Gargžduose,tie kurie kartu trynė tavo BMW sėdynes ir buvo kartu su tavimi''
Atrodo gal iš šono kvaila ir banalu,bet reikia mumis žinoti ir viskas bus aišku.Išties giliai įėjo šie žodžiai man.
Ačiū dar syki jums už šį skambuti.
Tai buvo kažkas to,ko ir reikėjo jau man senokai.

Beje,panos,mano fb blogo puslapis ČIA

Nuėjau miegoti su didžiausia šypsena ir su sprendimu 100procentu daryti savo 20-ojo gimtadienio vakarėlį,nes tik tokiu atvėju matau Gargždų ir Vilniaus sujungimą.Nes man abi pusės yra labai,labai brangios.
Gal ir pats tada pajusiu vidinę harmoniją?


Pirmadienį atsikėliau be nuotaikos,raliai,tai nelabai supratau dėl ko.Ir pirmą kart gyvenime taip nutiko-po 10minučių prisiminiau savo sapną.Dėl jo ir buvau be nuotaikos.

Sapne dalyvavo realūs žmonės
Sapnas-Su vienu kažkada geru draugu,jo drauge atostogavom senam vasarnamyje.Ten kartu dar buvo dvi mano draugės ir vienos iš jų sesuo.
Aš vienos iš tų draugių labai vengiau,nenorėjau bendrauti.Ir tada man draugas su mergina pasakė,kad ta daurgė,su kuria nenoriu bendrauti serga vėžiu...
Vietoj to,kad ką nors daryčiau aš dar labiau supykau ir dar labiau jos vengiau,nes(čia jau realybė persipynė su sapnu) kai paskutinį kartą su ja kalbėjau,tai ji sakė,kad turi kažkokių problemų ar bedų,bet nenorinti man sakyti.
Visą likusį sapną aš padėjau tai jos seserei tvarkytis,kad tik nereiktų su kitais susitikt.

Kas labiausiai šokiravo šiame sapne,kad sapne buvo ne tik tikri asmenys,bet ir realūs faktai...
Bandžiau ieškoti paaiškinimo,bet nieko gero...
Bijau,kad tai nebūtų tiesa,kad ta draugė nebūtų susirgus kokia liga ar dar kas...

Kadangi neturėjau paskaitų,bet jau norėjau kur pajudėt,tai išjudėjau pirmadienį į centrą.
Pasisukinėjau,pasižiūrinėjau,išgėriau kavos ir parlėkiau į baraką.Į savo buitį.

Vakare susiskambinau su Linu...Aptarėm mano gimtadienio planą.
Buvo kažkas panašaus kaip motociklas su priekaba,o ant jo ant visų kampu sėdi visos tavo simpatijos ir jūs visi kartu važiuojat pažiūrėt saulėlydį...

Dabar yra naktis iš pirmadienio į antradienį i aš apsėstai įdomiai SAU rašau jau 2,5 valandos...

Palieku jus su šita linksma daina ir lekiu,nes jau prasideda nauji darbai ir viskas bus kitam blogo įrašui...

1 komentaras:

  1. Butkau, nenusistatyk taip, kad tavęs niekas neims. Tu esi simpatiškas. Juk kiekvieno skoniai skirtingi, neįtiksi visiems iš karto. Gal ne ten ieškai? gal nematai kitų, be savo tų šakalių modelių? :) nesupyk už tokius žodžius, bet, man atrodo, kad tu gyveni nuotraukomis ir nesistengi pats to gaut kažką panašaus į tas kūdekšles nuotraukose. Na ir kas, kad tave atstums vieną, antrą kartą? pasikartosiu, kiekvieno skoniai skirtingi :) Tad stenkis, linkiu sėkmės :)

    AtsakytiPanaikinti