2013 m. balandžio 9 d., antradienis

three cheers for the teenage years

Keliu šiandien vienas barake taure šampano už tuos prabėgusius paauglystės -niolikinius metus.
Širdyje nei džiaugsmas,nei liūdesys,tiesiog spaudžia reikalai ir nėra kada pasidžiaugti,sustoti ir apsižvalgyti kas nutiko per tuos du dešimtmečius.

Bet nustumiu savo darbus į šalį,nes paskutinė minutė naktį viską išspręs ir su taure šampano keletas mano,jau dvidešimtečio minčių šia,išties įsimintina proga jums.

Noriu,kad grotu Hiperbolė - Su gimtadieniu 
Bet gi kokie žodžiai...tik įsiklausyk.

Tokiu svingo,80-tųjų ritmu,su fuflo papuošimais judame toliau.



Nebūsiu tas,kuris sako,kad nieko nenuveikiau per savo gyvenimą.Kaip tik noriu pasidžiaugti per savo gimtadienį ir prisiminti ką nuveikiau per tuos du dešimtmečius.

Savo nugyventus du dešimtmečius galėčiau skirstyti į tris dalis: iki keturiolikos metų,po keturiolikos ir dabartis.

Pirmasis etapas tai aišku vaikystė,darželis,pirmoji klasė mokykloje,pirmoji klasė muzikos mokykloje...Realiai,tai visgi dar nesusiformavusios asmenybės metai,kuris dar ieško savo vietos po saule.
Kas įsiminė iš tų laikų,kad ankstyvojoje paauglystėje buvau banglas ar koks ten velnias,nes turėjau ilgokus plaukus ir mėgau Nirvana,AC/DC ir dar kažką ko nepamenu...Iki keturiolikos buvo pirmosios pažintys su Vilniumi...Taip jau teko,kad pagyvenau ir tais laikais,kai Lietuva dar nebuvo Europos sąjungos nare ir iki pat dabar gerai pamenu,kad mes tą Gegužės 1-ją važiavom švęsti to į Vilnių.Aišku tai,kad nelabai supratau kas čia yra su kuo tai valgoma.Toliau,tai mano tėčiui teko dirbti porą metų Vilniuje,tad atostogas su sese leisdavome ten.O visos vasaros buvo kur ne kur,o Palangoje,tad man ten tik geriausi sentimentai ir jokio pykčio,visos įdomiausios ir gražiausios vietos iki skausmo žinomos.Negalvokit,kad tik basankė ten yra.Be to-prasidėjo autokroso era.
Vyravo tais laikais tokia idilė,nes gyvenome bute,turėjome sodą,kuriame savaitgaliais darbuodavomės,keliaudavom,sesuo dar ėjo į mokyklą ir gyveno su mumis....

Ir prasidėjo antrasis etapas...
Pardavėm sodą,pardavėm būtą ir iškeliavom gyventi į nuosavą namą.Sesuo išvyko studijuoti į Vilnių.Nusidažiau plaukus mėlynai.Baigiau muzikos mokyklą.Tapau gimnazistu.Maniau,kad man patinka fotografija.Va tokia ta idilė.Jos sąvoka pasikeitė 180 laipsnių kampu.Pradėjau domėtis ir važinėtis su motoroleriais,jų turėjau skirtingų bene 5.Pasikeitė kelionių tipai,daugiau matau Lietuvą,nei pasaulį.Pirmosios ''varkės''.Sodo darbai pakeitė darbus nuosavo namo kieme.Savaitgalio ritualas - žolės pjovimas.Palangos ir jūros nebeliko.Kvailystės garaže ir motorolerių žiedinės varžybos.Tapus gimnazistu pradėjo formuotis mano asmenybė.Kas be ko - merginos,alkoholis,cigaretės ir bėgimai iš pamokų man buvo nedidelis priešas.Bandžiau groti akordeonu.Šokau,šokau,šokau.Dainų šventės.Supratau kas man patinka,kas man įdomu ir kas mane traukia.Atradau save istorijoje.Tapau mokyklos prezidentu.Šimtadienis.Išsilaikiau teises ir nusipirkau pirmąjį automobilį.Padariau avantiūrą-daug nepasakojęs tėvams išvažiavau į kelionę aplink Lietuvą.Pradėjau kažkur aktyviau reikštis,dalyvauti.Festivaliai.Pradėjau rašyti šį blogą.

Ir tęsiasi dabar dabartinis gyvenimo etapas jungiantis dvyliktą klasę ir pirmą kursą...
Viskas mokykloje su žodžiais ''paskutinį kartą''.Brandos egzaminai.Dainų šventė.Išleistuvės.Stojamieji.Malkos.Ir ką gi - įstojau.Erdvius namus pakeitė barako kambarėlis.Atsirado naujų draugų,naujų įdomių sferų.Parduotas BMW ir nupriktas Yaris.Įvairūs susitikimai.Užsitęsusi žiema.
Ir aš čia.Dabar.Rašantis šį įrašą.

Nostalgijos nėra,tik žmogiškai gaila palikti tai,kas diena iš dienos buvo tavo gyvenimo dalis.Ar negaliu truputi padūsauti?


Reikėtų išties ta proga sau kažką palinkėti ir pasakyti protingo.
O palinkėčiau to,ko ir visiems savo 20-mečiams draugams linkiu,kad šis ateinantis dešimtmetis yra vienas svarbiausių tavo gyvenime.Tėvai tau davė pamatus,o tu turi pradėti statyti savo gyvenimo namą.Linkiu sėkmingai baigti universitetą.Jeigu bus noro,tai baigti ir magistrą.Susirasti,kad ir ne super apmokamą,bet širdžiai mielą darbą.Sutikti tokį žmogų,su kuriuo tu norėtum praleisti visą savo likusį gyvenimą ir jis tavęs neužguitų,o jūs eitumėt kartu vienas kito svajonių link koja kojon.Per daug negręžioti atgal,o judėti pirmyn.Ir svarbiausia nepamiršti svarbiausių gyvenimo vertybių - šeimos ir žmonių bendravimo ir palaikymo.
Palinkėčiau ir gerų vaikų,bet gal po penkių metų kaip minimum...


Taigi,o dabar dar keletas minčių

-Kol gyvenime lieka pirmųjų kartų,tol esi jaunas.
- Kai turi vaikų,supranti,kad tavo jaunystė niekur nedingo,ji tik perėjo tavo vaikams
-Kai buvo mano 15-asis gimtadienis,tai tėtis juokais ne juokais pasakė,kad nepastebėsi kaip jau atsikelsi trisdešimties...Jo žodžiai pildosi nuo tos dienos jau prabėgo penki metai,o man tai taip giliai įstrigę galvoje.


Ir kodėl aš apie vaikus čia prakalbau?
Tiesiog pradėjo reklamuot labai gražią reklamą.
Atsipūtimui dabar ir siūlau ją pažiūrėti.


Na,o jeigu grįžtant prie temos,tai šiek tiek ir vaizdinės medžiagos ta proga.

Kaip visada.Midnight city per kokį tais svarbesnį įrašą.



Ta proga dar paskaičiau kaip švenčiau 19-ąjį gimtadienį,o kai prisimenu kaip dėjom per 17 ir 18,tai uch ir šilta pasidaro.




Buvo smagu pakeliauti po senas foto ir prisimint prabėgusias dienas.Geri metai buvo,tikiuosi,kad ir ateityje viskas taip pat bus gerai ir įdomiai.

Ir dar apie šią dieną.
Geriausia visgi dovana,tai iš gamtos - geras oras.Grįžta pavasaris,super.
Nuo pat ryto buvo gera diena ir nesvarbu,kad rašėm matematiką.
Grįžtant sumasčiau,kad galiu kažką skanaus suvalgyti,tai pagaliau vieną syki sau leidau nusipirkt kokį tik bėra pats didžiausias Mega mesainio komplektas.Sugebėjau dar Vilniuje paklyst pirmą syki,būna,bet nieko,saulė šviečia,gera muzika,viskas super.

Ir dar kartą labai norėčiau padėkoti visiems,kurie mane pasveikino,nes tikrai labai malonu,kad buvau nepamirštas.Žmonės vis skambino,esemesai vis plaukė,super.

Ir du dienos perliukai
1.Tai,kad draugai pasveikino senu,geru pokštu iš Lalunos,jau senai norėjau kažko panašaus,nes irgi primena labai jaunas dienas,kai tai buvo ypač populiaru.

2.Kitas,tai nuo Liutauro ir pats kalba už save.Juokiausi vos ne iki ašarų tą veidą pamatęs






Taigi,sušukime tris kartus valio tiems paauglystės metams ir judėkime toliau su senom/naujom jėgom!

1 komentaras:

  1. VALIO! Ech, koks įrašas, šypsena iki ausų, o tas nuotraukas bežiūrint pasijaučiau kaip žiūrėčiau savo gero draugo senas nuotraukas, sugebėjau susigraudinti... :):) Labai nerealus Tu, Butkau, savo įrašais skleidi šilumą, didžiulę šilumą, atrodo tokia smulkmena, bet nuteikė visam vakarui :) džiaugiuosi, kad rašai savo blogą, kad aš jį netyčiom aptikau, vis nekantraudama laukiu naujo įrašo, o čia, dar ir Tavo gimtadienis. :) Didžiausi sveikinimai, sėkmės ateityje bei geros šios dienos, ji nėra eilinė diena, ji Tavo diena! :)

    AtsakytiPanaikinti