2013 m. rugpjūčio 30 d., penktadienis

Palengva

Ir palengva supranti,kad tau gyventi lengviau ir,kad tu jau esi beveik išsilaisvinęs. Ir palengva supranti,kad tau įtaką daro tik du nekasdieniai žodžiai,ir,kad tik jie dar suvirpina tave iš vidaus.Bet tai ir viskas.Tų žodžių reikšmė tau jau nieko nebesako ir tu jau nebesijauti taip kaip ankščiau.

Ir palengva viskas turės būt tik geriau.




Bičių miegas

Bičių miego pilni aviliai
Medžiams trūksta paukščių paguodos
Pakalbėkim visai atvirai
Ir pabūkim balti kaip sodai
Kaip dažnai tave prarandu
Arba išgalvoju lyg nuodą
Kaip dažnai širdį aš vėl girdžiu
Kai norėčiau išgirst tik protą
Tavo balso šventą maldą tylius žodžius
Vėjas rūke sūpuos
Vien tik aidas išsigandęs
Trumpam priglus
Tylą nubrauks nuo lūpų
Ir atkartos
Atmintis rasa ant žolės
Susiverps į baltą rūką
Tegu lūpos dabar sukalbės
Šventą maldą kurios mums trūko
Tegu žodžiai kaip laužas ištvins
Į mėnulio atvirą veidą
Mums skolingas užtai laikas liks
Kuo apkaltino ką atleido

V. Sagaitytė


2013 m. rugpjūčio 18 d., sekmadienis

Apie Karlės merginas arba ''aš pats sau fainas!''

Senai jau nieko nerašiau...ir jau žadėjau prisėsti,bet kitokia forma ir rudenį,bet prisiėjo taip,kad atėjo unoras parašyt apie praėjusio festivalio Karklė merginas.

Minčių buvo labai daug,o kaip įprasta,kad kai jos yra,tai neturiu nei kur jų užrašyt,nei įrašyt,tad nė pusės aš čia nepapasakosiu ir nepasakysiu.O ypač neparašysiu rišliai.


Taip,taip,šita rašliava iš pasiguodimo serijos bet,kad,o,tačiau esu visai dėl to ramus.

Taigi buvau Karklėj ir stebėjau,žiūrėjau ir visaip kitaip nuodugniai tyrinėjau. Ir pagalvojau: ar aš esu toks ''zanūda'' tapęs ar čia tokie žmonės yra?

Karklėje buvo apie 15000 žmonių.Kažkiek panų,kažkiek bernų.Nesvarbu.Kažkiek pilnamečių,kažkiek nepilnamečių.Nesvarbu.Kažkiek vienokio amžiaus,kažkiek kitokio.Nesvarbu.
Svarbiausia,kad noriu pakalbėt apskritai apie paneles,kurios lankosi Karklės festivalyje ir ne tik.

Tiesiai šviesiai sakant,tai per tris dienas nesutikau panelės, kurią nors akies krašteliu būčiau sudominęs. Ar kaip čia išsireikšti. Aišku,kad norėtųsi,kad viskas būtų taip paprasta,kad jos pačios kristų po kojomis ir norėtų būti užkalbintomis,bet būkim realistais. O aš tai ne iš tų, kurie taip lengvai prieina ir kalbina. Ir lyg ir blogai.

Taigi, ką aš ten mačiau savo,kaip stebėtojo akimis?

Daug panelių,daug malalietkų,daug puikių,kurios turi antrąsias puses...Bet kažkodėl daugumą jų jungia keletas bruožų.
Visų pirma,kad visos nori nusigerti. Nusigerti iki žemės graibymo,daugiau už vaikinus,kad nieko neprisimintų,o ryte akis slėptų už juodų akinių. Nusigertų tam,kad ryte nebūtų gėda prisimint su kuo vakar buvai ir paskandinti tą liūdesį,kad ''padjiezdo'' kaimynas nepakvietė į šokius ir dabar skina braškes UK'uose. Nusigerti tam,kad kitaip jos negali,nes juk YOLO,SWAG,mes mylim gyvenimas ir ''girls just wanna have fun'' haštagai instagrame duoda taškų gyvenime. Ir turbūt nusigerti tam,kad supranti,kad blaiva esi visgi atgrasi ne savo išvaizda,o bendravimu ir išgėrus tavo ''meilės'' tikrai prireiks daugiau vaikinukų,nes ir jiems lengviau,kad nereiks eit ratais kvadratais ir pačiai,nes nereiks vaidint to kas nesi. Prisigert tam,kad kitą dieną galėtum papasakot kaip prisigėrei.

Sarkastiškai ploju rankomis,nes jos visgi atvažiavo ne su kaimo pienburniais susipažint,o į festivalį,pasiklausyt muzikos,tiesa?
Kol muzikantai dar ne scenoje,tai galima ir pasivaikščioti užrietus nosį laikant vienoj rankoj telefoną,o kitoj rankoj cigaretę. Tikrai labai gražus vaizdelis kai panelė rūko... NE. Jos tokios kietos.Jos divos.Modeliai.Šokėjos.Siūvėjos.Melžėjos ir visokios kitokio plauko ir amato meistrės. Bet kas negali jų užkalbinti. Ir štai,mūsų gražuolei atvipo palūpis,iškrito cigaretė iš rankų,kai ją užkalbino gražiai nuaugęs vyrukas su treningais,tėvo šliopkėm ir baltom kojinėm. Tokiais atvėjais prisimenu save ir pagalvoju: kam aš prausiuosi?

Panos kaip individai negali būti vienos.Jos turi būt dviese su drauge...o dar geriau,tai kokioje grupėje,kad atėjus į ją kokiam vaikinui kitos panelės tai vieninteliai ir nepakartojamai į ausį šnabždėtų ''dingtam iš čia,tu pažiūrėk į jį''.Ir čia dar švelniai sakau.

Ir visos slenka takais ir šoka aikštelėse su mintimis,kad visgi nenori likti vienos,kad visgi gal čia ta diena kai sutiksiu savo facebooko meilę? Ir visgi visą tai nugali kita mintis - ''Jis nori tik tais vieno''. Kažkas užkalbino einant taku - ''Jis nori tik tai vieno''. Kažkas priėjo pašokti latino šokių - ''Jis nori tik tai vieno''.
''JIE VISI NORI TIK TAI VIENO" - Ir kaip dar neišprotėjama?

Ir į mane žiūrima kaip į tą vieno dalyko norėtoją. Su skusta galva ir su padielkiniais raybanais. Ir neprieisi,ir nepasakysi kas tu esi ir ko tu nori,nes galvos,kad tu tik pūdrini smegenis,nes visgi...JUK TU TIK NORI VIENO,RUPŪŽE.

Ir taip...Aš noriu vieno.Aš noriu vieno vakaro,kaip iš tų lanosdelrey,summertime,young and wild stiliaus klipų...Tiesiog,su visiškai random patrauklia sau panele kilnot rankas koncerte ir plaukti su minia link scenos.Eiti naktį prie jūros,bristi iki kelių,o gal ir daugiau.Vartytis smėlyje,kad ryte galėtum kasti smėlį iš plaukų.Kalbėti apie tai kas patinka abiem.Apeiti visas veikiančias pramogas.Paploti tiem,kas išėjo iš tualeto.Kurti planus be ateities.Šokti latino klube.Išgerti,bet tikrai neprigerti.Eiti per palapines ir kam nors padėti pasiekti tikslą.Eiti ir kažkur vidurį kelio atsisėst.Eiti taku ir sutikti pažįstamą,pasiteiraut kaip jam sekasi ir truputi pasijusti nejaukiai.Būtų gerai,kad tas pažįstamas nebūtų iš tos serijos,kur klausia ryte ''nu,a pavyko prilaužt?''.
Ir pom,surukyt tą vieną cigaretę paryčiais,nes ji kitokia.Ne tokia kaip pirmą valandą dienos sekmadienį,kai verdi kopūstienę...Ir galima labai ramiai,abipusiu susitarimu telefono numerio keitimasį iškeist į vieną bučinį ir ryte išsiskirti.Ir būtume apturėję abu tik tą vieną gerą tikrą vienos nakties nuotyki.
Bet va...jie visi nori tik tai vieno.


Ir visos jos,ir visos jūs sėdit,skaitot romanus,žiūrit nostalgiškus klipus ir laikinat demotyvacijas arba  labai fucking gražius žodžius ir mintis facebooke su mintimi,kad ir man taip bus,kad ir aš pakilsiu virš debesų aukštų su princu ant balto žirgo...
Tik paslystat ant banalios ir visai neromantiškos frazės ''labas,ką tų''...


Ne tau, Butkenzo, mėlynas dangus,
Ne tau, berneli, rožėm klotas kelias
Ir vėl vienam teks grįžti į namus,
 Ieškok, Butkeli, prastesnės panelės.