2013 m. rugsėjo 26 d., ketvirtadienis

Viskas prasieda ir baigiasi Vilniuje

Viskas prasideda ir baigiasi Vilniuje. Prasideda tada, kai lauke -2, bet tu miegi saldžiausią sapną ir tavęs tai visai neliečia. Tu tai sužinai tada, kai pramiegojęs popietinį autobusą jo lauki stotelėje ir naršai instagramą, kai iki paskaitos lieka nei daug,nei mažai...Toje paskaitoje tu kitomis akimis pažiūri į Lenkija ir viskas tik į teigiamą pusę. Ir tik Vilniuje gali būti pilka ir lyti lietus kai vaikštai, bet kai viską stebi pro subvėjaus langą, tai dangus tampa melsvas it jos akys ir visi praeiviai atrodo lyg iš Paryžiaus. Ir tada turbūt neatsitiktinai beeidamas senamiesčio gatvelėmis pamatai, kad ta Prancūzija atsidurs ir Vilniuje - Nouvelle Vague koncertuos čia. Tik čia suskamba telefonas ir praneša, kad artėja ta akimirka, kai sužinosim ar dalelė Japonijos atplauks iš Amerikos čia ar neatplauks. Ir tu atsisėdi į pilką dulkėtą autobusą ir dangus pasidaro vėl toks,koks ir buvo iki užkandinės lango. Bet tau neliūdna,tave kažkodėl sudomina kiekvienas antropologinis kalvarkių kampas ir supranti kaip norėtum turėt savo fotoaparatą su savimi. Metuose yra 365 dienos ir puikiai supranti,kad tai ne ta diena,kai tu švyti kaip žmogus, bet kažkodėl tau pamoja nepažįstamoji iš šalia stovinčio automobilio prie sankryžos ir tau taip velniškai gera, tave sustabdo maloni moteris ir pasiteirauja kelio, o benderio foje stovi porelė, kurios panelė tave lydi nuo akimis nuo pirmo durų atidarymo iki tol,kol užsiveria liftas paskutinę akimirką. Ir sužinai,kad Japonijos dalelės iš Amerikos Vilniuje nebus, bet tu jautiesi taip gerai lyg būtum gavęs 5 tas daleles....Viskas prasideda ir baigiasi Vilniuje.



2013 m. rugsėjo 12 d., ketvirtadienis

Vasara 2013


Buvo velniškai gera vasara.

Retrospektyva.