2013 m. spalio 27 d., sekmadienis

AM+FOJE=30 koncerto Vilniuje apžvalga

Ką čia ir bepridursi... Jeigu kalbant subjektyviai, tai buvo fantastiška.Kojos skauda,gerklė prarėkta, bet emocijos neapsakomai geros.


O jeigu kalbant objektyviai tai buvo taip...

Publika

Nuo paauglių iki brandaus amžiaus dėdžių, kurie klausė Foje, kai ji buvo ant savo didžiosios bangos. Beveik visų kartų žmonės buvo tą vakarą Siemens arenoje. Labai smagu buvo matyti tas nutrintas džinsofkes, Foje maikes ir visokią kitokią atributiką. Buvo ir Foje vėliava...Ko jau nebepamatysi šių dienų koncertuose, o kiek žiūriu Foje koncertų vaizdo įrašus, tai ne viena ir ne dvi plevesuodavo per jų koncertą. 
Išties, tai nebuvo to žvėriško draskymosi kaip '87 metu įraše, nebuvo to pakvaišimo kaip '93 metų koncerto įraše, bet už tai tikrai buvo kažkokia dalelė tų '97 metų Vingio parke jaučiama tarp minios...Visi žinojo visus dainų žodžiu ir visus tai jungė į vieną visumą.

Scena ir viskas kas aplink

Puikus apšvietimas ir garsas. Tikrai darbavosi profesionalai, nes šviesų ir garso išpildymas nuostabus. Man dažnai koncertuose trūksta garso, o čia buvo tobula. Pačios scenos dekoracijos tikrai įdomios ir gerai išpildytos. Kartais būdavo taip,kad daina taip užhipnoztizuodavo,kad tik po kiek laiko pastebi,kad kažkas pasiekitė ir tada tik ''WOW''.
Dirbo labai daug operatorių su kamerom ir fotoaparatais. Jau dabar nuotraukų yra nemažai, bet va,laukiu filmuotos medžiagos labai. Visą koncertą filmavo LRT,tad jeigu pamenu, tai koncertas bus parodytas žiemą.

Foje,Andrius ir muzika

Ką tie žmonės išdarinėjo ant scenos verta didžių didžiausios pagarbos...Vien tai,kad jie buvo 10-11 ir visi keitėsi tarpusavyje koncerto eigoje nepakenkiant koncerto stabilumui yra super. Kai grojo dainą ''Kitoks pasaulis'' tiesiog apšalęs stovėjau ir žiūrėjau kaip elgiasi muzikantai. Jie visi, vienu metu grojo ir viskas skambėjo tiesiog idealiai...Labiausiai įstrigo vaizdas,kad grojo du bugninikai...
Sugrojo visus hitus,visas laiko patikrintas dainas...Saugok vaikystę suspaudė net ašarą akyse...



Šis koncertas buvo mano svajonė.Mano didelė svajonė kuri nepriklausė nuo manęs, bet ji išsipildė. Nuo pat pirmos dainos, kai pradėjau klausyt Foje 12-13 metų, tai iki pat dabar ta muzika su manim ir turbūt dar ilgai, ilgai bus...
Tikrai daug žinau ir tikrai galėčiau jums papasakot daug ko apie Foje, bet, kad jeigu jau įdomu, tai tikrai patys susirasit informacijos internete. Tik galiu duoti gaires kaip Foje.lt, youtubėj yra filmas ''Foje 14'', googlej įvedus į paiešką taip pat rasite nemažai senų straipsnių ir man rodos lrt mediatekoje yra keletas koncertų. 







Bet vistiek...

2013 m. spalio 20 d., sekmadienis

Rudenėjam nemiegam


Galima nustebt kaip toks hitas gali skambėt kitame amplua.


Kiek buvau aktyvus rašytojas savo bloge prieš lygiai metus, tai tiek nebesu aktyvus dabar. Tiesiog tokie laikai atėjo. Laiko minimaliai,o kai jau jo yra, tai nėra jėgų rašyt. Kai atsiranda apie ką rašyt, tai atsiranda kitų darbų...O ir šiaip, taigi pakolkas pagrindinis gyvenimo įvykis buvo perėjimas iš mokyklos į universitetą.Ir aš jį aprašiau dieną iš dienos, tad dėl to ramiai miegu. Dabar,jau esu antrakursis ir nebesu pats svarbiausias, tad ir nesistengiu tokiu būt.


Šis ruduo visais atžvilgiais kitoks nei praeitais metais. Pirmiausia tuo, kad jau viskas žinoma ir nebe taip jau į viską ir žiūriu. Tikrai pirmam kurse eidamas ir alpdamas nuo senamiesčio tikėjau, kad taip alpsiu ir po 20 metų, bet jau dabar, kasdien praeidamas pro katedrą jos jau nebepastebiu... Pirmo kurso ruduo buvo mažių mažiausiai auksinis. Iki pat spalio galo švietė saulė, neteko vaikščiot apsimuturiavus,o dabar...Su lyg pirma rugsėjo diena teko prisimint tą žvarbų rudenį. Ir į bendravimą su kursiokais buvo sunku įsivažiuot...Kažkaip visą rugsėjo mėnesį viskas ėjosi taip pasyviai ir tik spalio mėnesį atsigavom....

Bet šie du mėnesiai tikrai nebuvo neįdomūs.

Pradėjom antrą kursą ir prasidėjo rimti dalykai. Visos paskaitos man patinka ir yra įdomios. Taip jau gavosi,kad visi dėstytojai šį semestrą vyrai. Ir visi tokie savo srities tikri specialistai, kurie išties nori atrasti ryši su mumis,kad mes suprastume ką veikiam ir kažką padarytume daugiau, nei sąsiuvinio paraštės. 
Pirmiausia pradedant nuo mūsų kurso kūrėjo,ekonomikos dėstytojo Romo Lazutkos, kuris visad nuoširdžiai pasidomi ar viskas gerai,ar turim kokių pasiūlymų, po to sekant link ekonomikos seminarų dėstytojo Virgio, kuris dirba Lietuvos banke.Kad ir jis numeta kokį žvilgsniuką iš serijos ''ar jūs tikrai taip visko nesuprantat?'',bet vis tiek gerai pas jį. Toliau eina Antropologijos dėstytojas - Gytis Valatka, jaunas,neilgai dėstytojauja dar,bet jaučiamas nuoširdus noras mums parodyt kas ta antropologija ir su kuo ji valgoma,smagu matyt. Turim tokią paskaitą kaip ''Lietuva ir kaimynai''. Istorijos fakulteto paskaitų ciklas apie Lietuvos ir kaimyninių valstybių istorijos raidą. Dažnai ten dėstytojai keičiasi, nes kiekvienas kalba apie tai, ką jis geriausiai žino, bet tame ir yra įdomumas. Kas labai įsirėžė į atmintį, tai, kad mums paskaitą apie Darių ir Girėna vedė Gražina Sviderskytė. Labai užkabino už šios temos,bet apie tai vėliau. 
Ir štai, mūsų pagrindinė šio semestro paskaita, ''Socialinės politikos sprendimai ir instrumentai'' su Eugenijum Dunajevu. Na,net neganadai,pats kai papasakojo, tai supratom,kad sesijso egzaminas bus tikrai nelengvas, tad jau nuo dabar dirbama išsijuose viršydami namų darbų kreditų skaičių kelis kartus. Bet pats dėstytojas šaunus. Gali ir pajuokaut, ir būt rimtas,visad atsakys,visad pateiks suprantamą pavyzdį, jeigu ko nesupratom.
Taigi, tokie tie mokslai.



O dabar apie laisvalaikį

Pirmiausia, tai bandžiau dalyvauti VU šokių ir dainų ansamblio atrankoje. Nepavyko. Nusivyliau.

Tada pradėjau dalyvauti mūsų fakulteto Studentų atstovybės veikloje. Dar nekažką te nuveikiau, bet įdomu ten ir tikiuosi, kad ir vėliau bus įdomu. Ir šiaip smagu praplėst pažįstamų ratą, prisidėt prie Filosofijos fakulteto veiklos.

Teko ir pakeliauti po Lietuvą per tuos du mėnesius.
Neskaitant kelionių namo,Klaipėdos ir Palangos, tai normaliai, pora dienų, nuo ryto iki vakaro prabuvau Kaune, pirma syki buvau Kačerginės Nemuno žiedo varžybose, teko pravažiuot pro Uteną, Kupiškį, kažkokį mažą gražų miestelį ir pirmą syki pabuvau ir pamačiau Panevėžį. Teko pasivaikščiot po Kėdainių senamiestį. Ir kai varo ant Kauno kas nors, tai norisi labai argumentuoti, nes Kaunas man asmeniškai labai,labai patinka. Mano gyvenime jis iš Vilniaus perėmė tą estafetę, kai mažas atvažiuodavau iš Gargždų į Vilnių, tai toks keistas jausmas apimdavo, o dabar taip nebera, bet taip yra Kaune. Ir tikiuosi,kad taip ir liks ilgam. 

Bet Vilniuje vis dar mane stebina Kalvarkės ir jų tas keistumas,kad čia,šalia stovi seni,mediniai namukai,o šalia jų stovi nauji dangoraižiai...Susikerta dvi Lietuvos.

Teko vėl pabūt perekupu.Pardaviau savo mašiną, o dabar bandom parduot ir Lino...net turguje su čeburėkais stovėjom.

Vienam savaitgaliui buvom grįžę su Liutauru. Pamatė žmogus kas yra tie Gargždai,kas ta jūra,kas tie mano draugai ten. Pamatė tą studentišką realybė, kai reikia plaktis 300km į vieną ir į kitą galą.

Buvau Kėdainių konservų fabriko gamykloje, Stumbro gamykloje, Zip fm sezono atidaryme, Autokroso varžybose, Fast lap'o varžybose, dideliam BMW meet'e. 
Kaip savaitgalį, tai kažkur lekiu,kažką darau ir t.t. Tik vat šis savaitgalis toks ramus...

Beje, kalbant apie autokrosą, tai ten važinėja mano krikštatėvis Dalius, Lino tetis. Tai va,viskas ne šiaip. Kupiškyje buvo paskutinis etapas ir po šio etapo jis garantuotai tapo visoje Lietuvoje antras savo klasėje. Ne šiaip sau rezultatas. Gruodžio mėnesį bus oficialūs sezono apdovanojimai Kaune.


Be to,praėjusį trečiadienį apturėjom Betonovkę. Super. 10kart geriau buvo, nei per Cementovkę. Labai patiko man, visi išties atsipalaidavom ir pasibuvom. Tikrai susibetonavom. 

O dar ruduo nesibaigia,bet...laukia dar pirmakursių krištynos,kuriose dalyvausiu ir...
Laukia mano dešimtmečio svajonė - būsiu AM+Foje=30 koncerte Vilniuje. Daugiau apie tai vėliau.



Nuotraukos








































Ir skaitiniai





Žiūrim




Ir labai graži Ikea reklama su katėmis



p.s.

Beje,pardaviau savo Yaris ir nusipirkau automobilį.

Kas jau žino ką,tai super,o kas nežino,tai palaukit.Bus bomba.

Pamenat kai buvau užsidegęs pirkt Volga? Tai va, reikėjo tik truputi palaukt ir už Volga pareina 10 kart geresnis automobilis. Sakiau,kad bus,tai reiškias bus :)))

2013 m. spalio 7 d., pirmadienis

Rašliava iš praeities

Graužia sąžine prie save iš ateities, nes prisiminai išblėsta ir jie niekur nėra užrašomi,o tik lieka kelios nuotraukos arba jų išvis nėra...



Po pavasario sesijos susidarė kvailoka situacija ir teko mūsų draugų kompanijai išsiskirt, tad baigėm mokslo metus tokiam ale parkelyje neparkelyje, kuriame išties visai linksma buvo...kiek pamenu..Na,bet anyway,tai svarbiausia,kad teko pavažiuot su sportiniu sviračiu sport šosse...

Grįžus į Gargždus nebuvo progos gulėt kaip katinui. Ir gerai. Buvo likusios dvi savaitės iki vestuvių. Pačios įdomiausios dvi savaitės. Visko neatsimenu ką dariau, bet pati ta prieš vestuvinė būsena yra kažkas neapsakomo... Oras fantastiškas, nuotaika superinė, darbų iki kaklo. Lėkt ten,parlėkt ten,padaryt tą,padaryt aną...Labai gerai jaučiuosi,kai esu reikalingas. Ir dar svarbiausia juk,kad sesers vestuvės :)
Pora dienų prieš vestuves dar atvyko dėdė iš Maskvos su žmona, tad teko ir juos užimti.

Mano manymu diena prieš vestuves yra kažkas tokio kas vainikuoja visą tą metų darbą. Visi su savo mintimis bėgioja ''ar padarė tą,ar yra tas,ar paėmėm tą'' ir t.t. Lekiam,puolam,skubam ir toks jauduliukas viduje... Tik  išnešti baldai,ištiesti stalai ir pakabinti rūbai ant pakabų nusako,kad kažkas rytoj bręsta...

O vestuvių dieną nuo pat ryto ankstyvo akys ant kaktos ir marš padėt jaunajai :) Negaliu kaip man faina sugrįžt mintimis į tą dieną.
Atrodo,kad kelios dienos vienoje dienoje...Ryte dar vežioji po kirpyklas,matai žmones,kurie neskuba ir kurių neliečia ši šventė...Per piet visi jau renkasi pas mus namie ir jau ta,ta nuotaika. O po piet jau ir žiūrėk sesuo susituokusi,jau visi važiuojam į sodybą kur iš švęsim šią giminės šventę :)
Šokiai iki ryto,kol jau kūnas pasakė,kad gal prigulk :)))

Kitą dieną oras super,nuotaikos super...Nelabai noriai visi skirstosi ir va...Mes jau važiuojam namo,kur vyksta pratęsimas


Šventės baigiasi, bet tą nuotaiką dar palaiko dėdė iš Maskvos, nes visad, kai jis būna atvykęs, tai jaučiasi kažkas kitaip. Ir dar savaitę judam tuo ritmu.

O savaitės gale aš esu priimamas į darbą. Būsiu vairuotojas-fotokorespondentas. Gavau automobilį, visad pilna kuro baką, įdomias užduotis ir keliones. Dirbau iki pat vasaros galo.
Na,matėt jau ankščiau daug nuotraukų. Nuostabus darbas studentui ir šiaip,kol esi jaunas. Tiek renginių, tiek visokių interviu pamačiau, kad akys ant kaktos stojasi kaip įdomu tam mūsų rajone,kurį kažkas dar sugeba pavadint kaimu. Taip,tai ne Vilnius,bet tai nereiškia,kad ten neįdomu. Labiausiai kas buvo paminta, tai,kad jaunimas sako, kad va,nėr ką veikt pas mus, kaip nuobodu...Na,tiesiai šviesiai, tai neturėjau laisvo savaitgalio, nes kaip savaitgalis, tai taip ir koks renginys, koncertas, paminėjimas ar dar kas...Tekdavo arba labai anksti keltis, arba grįžt labai,labai vėlai,o ryt vėl į darbą. Plius dar labai įdomus yra laikraščių išvežiojimas, kai tave parduotuvėse užkalbina pardavėjos ir matosi, kad kaip,ypač kaimuose, buvo laukiama to spausdinto laikraščio :) Yra vilties,kad dar internetas neuzurpuos visko. Juk viskas sukasi ratu ir grįžta atgal.

Per tą mėnesį įvyko dar du kertiniai reikalai, tai Karklės festivalis, kurį ir aprašiau ankščiau ir Lino motociklos fotosesija.
Štai fotosesijos metu nebūčiau patikėjęs, bet susidarė šauni mūsų draugų kompanija, kuri nors ir apkritus,bet gyva ir manau gyvuos,nes bent man,tai smagu susitikt su jais, kai grįžtu iš Vilniaus.


Ir štai,visi pagrindiniai vasaros planai padaryti, ir aš jau vėl Vilniuje.
Antrakursis. Nebe pats svarbiausias :))

Per šį mėnesį jau spėjom įsivažiuot į mokslus, aplankyt Kauną, Kėdainius, pamatyt nematytus Vilniaus kampelius ir jau keletą kart grįžt namo :)))




Sėkmės.