2013 m. spalio 20 d., sekmadienis

Rudenėjam nemiegam


Galima nustebt kaip toks hitas gali skambėt kitame amplua.


Kiek buvau aktyvus rašytojas savo bloge prieš lygiai metus, tai tiek nebesu aktyvus dabar. Tiesiog tokie laikai atėjo. Laiko minimaliai,o kai jau jo yra, tai nėra jėgų rašyt. Kai atsiranda apie ką rašyt, tai atsiranda kitų darbų...O ir šiaip, taigi pakolkas pagrindinis gyvenimo įvykis buvo perėjimas iš mokyklos į universitetą.Ir aš jį aprašiau dieną iš dienos, tad dėl to ramiai miegu. Dabar,jau esu antrakursis ir nebesu pats svarbiausias, tad ir nesistengiu tokiu būt.


Šis ruduo visais atžvilgiais kitoks nei praeitais metais. Pirmiausia tuo, kad jau viskas žinoma ir nebe taip jau į viską ir žiūriu. Tikrai pirmam kurse eidamas ir alpdamas nuo senamiesčio tikėjau, kad taip alpsiu ir po 20 metų, bet jau dabar, kasdien praeidamas pro katedrą jos jau nebepastebiu... Pirmo kurso ruduo buvo mažių mažiausiai auksinis. Iki pat spalio galo švietė saulė, neteko vaikščiot apsimuturiavus,o dabar...Su lyg pirma rugsėjo diena teko prisimint tą žvarbų rudenį. Ir į bendravimą su kursiokais buvo sunku įsivažiuot...Kažkaip visą rugsėjo mėnesį viskas ėjosi taip pasyviai ir tik spalio mėnesį atsigavom....

Bet šie du mėnesiai tikrai nebuvo neįdomūs.

Pradėjom antrą kursą ir prasidėjo rimti dalykai. Visos paskaitos man patinka ir yra įdomios. Taip jau gavosi,kad visi dėstytojai šį semestrą vyrai. Ir visi tokie savo srities tikri specialistai, kurie išties nori atrasti ryši su mumis,kad mes suprastume ką veikiam ir kažką padarytume daugiau, nei sąsiuvinio paraštės. 
Pirmiausia pradedant nuo mūsų kurso kūrėjo,ekonomikos dėstytojo Romo Lazutkos, kuris visad nuoširdžiai pasidomi ar viskas gerai,ar turim kokių pasiūlymų, po to sekant link ekonomikos seminarų dėstytojo Virgio, kuris dirba Lietuvos banke.Kad ir jis numeta kokį žvilgsniuką iš serijos ''ar jūs tikrai taip visko nesuprantat?'',bet vis tiek gerai pas jį. Toliau eina Antropologijos dėstytojas - Gytis Valatka, jaunas,neilgai dėstytojauja dar,bet jaučiamas nuoširdus noras mums parodyt kas ta antropologija ir su kuo ji valgoma,smagu matyt. Turim tokią paskaitą kaip ''Lietuva ir kaimynai''. Istorijos fakulteto paskaitų ciklas apie Lietuvos ir kaimyninių valstybių istorijos raidą. Dažnai ten dėstytojai keičiasi, nes kiekvienas kalba apie tai, ką jis geriausiai žino, bet tame ir yra įdomumas. Kas labai įsirėžė į atmintį, tai, kad mums paskaitą apie Darių ir Girėna vedė Gražina Sviderskytė. Labai užkabino už šios temos,bet apie tai vėliau. 
Ir štai, mūsų pagrindinė šio semestro paskaita, ''Socialinės politikos sprendimai ir instrumentai'' su Eugenijum Dunajevu. Na,net neganadai,pats kai papasakojo, tai supratom,kad sesijso egzaminas bus tikrai nelengvas, tad jau nuo dabar dirbama išsijuose viršydami namų darbų kreditų skaičių kelis kartus. Bet pats dėstytojas šaunus. Gali ir pajuokaut, ir būt rimtas,visad atsakys,visad pateiks suprantamą pavyzdį, jeigu ko nesupratom.
Taigi, tokie tie mokslai.



O dabar apie laisvalaikį

Pirmiausia, tai bandžiau dalyvauti VU šokių ir dainų ansamblio atrankoje. Nepavyko. Nusivyliau.

Tada pradėjau dalyvauti mūsų fakulteto Studentų atstovybės veikloje. Dar nekažką te nuveikiau, bet įdomu ten ir tikiuosi, kad ir vėliau bus įdomu. Ir šiaip smagu praplėst pažįstamų ratą, prisidėt prie Filosofijos fakulteto veiklos.

Teko ir pakeliauti po Lietuvą per tuos du mėnesius.
Neskaitant kelionių namo,Klaipėdos ir Palangos, tai normaliai, pora dienų, nuo ryto iki vakaro prabuvau Kaune, pirma syki buvau Kačerginės Nemuno žiedo varžybose, teko pravažiuot pro Uteną, Kupiškį, kažkokį mažą gražų miestelį ir pirmą syki pabuvau ir pamačiau Panevėžį. Teko pasivaikščiot po Kėdainių senamiestį. Ir kai varo ant Kauno kas nors, tai norisi labai argumentuoti, nes Kaunas man asmeniškai labai,labai patinka. Mano gyvenime jis iš Vilniaus perėmė tą estafetę, kai mažas atvažiuodavau iš Gargždų į Vilnių, tai toks keistas jausmas apimdavo, o dabar taip nebera, bet taip yra Kaune. Ir tikiuosi,kad taip ir liks ilgam. 

Bet Vilniuje vis dar mane stebina Kalvarkės ir jų tas keistumas,kad čia,šalia stovi seni,mediniai namukai,o šalia jų stovi nauji dangoraižiai...Susikerta dvi Lietuvos.

Teko vėl pabūt perekupu.Pardaviau savo mašiną, o dabar bandom parduot ir Lino...net turguje su čeburėkais stovėjom.

Vienam savaitgaliui buvom grįžę su Liutauru. Pamatė žmogus kas yra tie Gargždai,kas ta jūra,kas tie mano draugai ten. Pamatė tą studentišką realybė, kai reikia plaktis 300km į vieną ir į kitą galą.

Buvau Kėdainių konservų fabriko gamykloje, Stumbro gamykloje, Zip fm sezono atidaryme, Autokroso varžybose, Fast lap'o varžybose, dideliam BMW meet'e. 
Kaip savaitgalį, tai kažkur lekiu,kažką darau ir t.t. Tik vat šis savaitgalis toks ramus...

Beje, kalbant apie autokrosą, tai ten važinėja mano krikštatėvis Dalius, Lino tetis. Tai va,viskas ne šiaip. Kupiškyje buvo paskutinis etapas ir po šio etapo jis garantuotai tapo visoje Lietuvoje antras savo klasėje. Ne šiaip sau rezultatas. Gruodžio mėnesį bus oficialūs sezono apdovanojimai Kaune.


Be to,praėjusį trečiadienį apturėjom Betonovkę. Super. 10kart geriau buvo, nei per Cementovkę. Labai patiko man, visi išties atsipalaidavom ir pasibuvom. Tikrai susibetonavom. 

O dar ruduo nesibaigia,bet...laukia dar pirmakursių krištynos,kuriose dalyvausiu ir...
Laukia mano dešimtmečio svajonė - būsiu AM+Foje=30 koncerte Vilniuje. Daugiau apie tai vėliau.



Nuotraukos








































Ir skaitiniai





Žiūrim




Ir labai graži Ikea reklama su katėmis



p.s.

Beje,pardaviau savo Yaris ir nusipirkau automobilį.

Kas jau žino ką,tai super,o kas nežino,tai palaukit.Bus bomba.

Pamenat kai buvau užsidegęs pirkt Volga? Tai va, reikėjo tik truputi palaukt ir už Volga pareina 10 kart geresnis automobilis. Sakiau,kad bus,tai reiškias bus :)))

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą