2013 m. gruodžio 8 d., sekmadienis

Mažasis Lietuvos Versalis - Trakų Vokės dvaras

Šį kart apžvelgsiu jau trečiąjį grafų Tiškevičių dvarą - Trakų Vokės dvarą. Apie ankstesnius Tiškevičių giminės Astravo dvaro ir Lentvario dvaro dvarus galite paskaityti kituose įrašuose.

Trakų Vokės dvaras – europinio lygio istorizmo architektūros paminklas Trakų Vokėje turintis neogotikos, neoklasicizmo, neobaroko, eklektikos stilių elementų. Įsikūręs pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Trakų.

Iki XIXa. pirmosios pusės dvarvietė priklausė Trakų maršalkai Liudvikui Dombrovskiui. Vėliau visas valdas nupirko Juozapas Tiškevičius iš kurio viską perėmė jo sūnus Jonas Vitoldas Emanuelis Tiškevičius, kuris ir pastatė rūmus, kurie išliko iki mūsų dienų. 1876–1880 metais italų kilmės architektas Oleandras Markonis suprojektavo neoklasicizmo stiliaus rūmus, sekdamas Lenkijos karalių rezidencija Varšuvoje, Lazenkose. Verta paminėti dar keletą statinių - arklidės pastatytos H raidės forma, pagrindiniai dvaro vartai meniniu požiūriu yra vieni vertingiausių neogotikinių vartų Lietuvoje.
Po Jono Juozapo Tiškevičiaus mirties dvarą paveldėjo jo sūnus Jonas Mykolas Tiškevičius, kuris ir buvo paskutinis šio dvaro valdovas tarpukariu. 1919-1921 metų karuose kovėsi Lenkijos kariuomenės gretose, buvo apdovanotas, tapo atsargos karininku ir aktyviai užsiiminėjo ekonomine, politine, veikla Vilniaus krašte. Žuvo lėktuvo katastrofoje 1939m. Dvarą paveldėjo jo vaikai, bet atėjęs II pasaulinis karas sujaukė paveldėjimą.
Antrojo pasaulinio karo metais dvare gyveno kolonistai iš Olandijos, dvaras šiek tiek nukentėjo. Pokaryje rūmai buvo tuometinės Ministrų tarybos vila. Keletą metų buvo palikti likimo valiai, bet 1971-1978 restauruoti. Po to daug metų čia dirbo Dotnuvos žemdirbystės instituto mokslininkai. Jų dėka dvaras sovietmečiu visai neblogai išsilaikė. Dabar čia įsikūrusi Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga, kuri jį išsinuomavo 99 metams, bet nesugebėjus jo išlaikyt jis atiteko Vilniaus savivaldybei.
Dvaro ateitis žadanti daug. Kultūros paveldo departamento iniciatyva paruoštas specialusis planas, pagal kurį siūloma atkurti istorines erdves, pašalinti nederančius prie istorinio užstatymo sovietinio laikotarpio menkaverčius pastatus, atkurti parką.
Dabar dvare vyksta įvairios parodos, simpoziumai, koncertai, menininkų plenerai. Buvusiose arklidėse įsikūrė bendruomenės namai.

Įdomūs faktais apie dvarą:
-Čia buvo nutiesta pirmoji Lietuvoje telefono linija

-Sklando gandai, kad traukdamiesi nuo artėjančio II pasaulinio karo fronto Tiškevičiai dvaro teritorijoje paslėpė didelį lobį. Niekas nežino kur tiksliai šios brangenybės paslėptos ir jos vis dar nerastos.

-Dvaro parkas projektuotas garsaus prancūzų  kraštovaizdžio architekto Eduardo Fransua Andrė ir jo sūnaus Renė. Taip pat jis suprojektavo Lentvario ir Palangos dvaro parkus.

-Prieškambaris buvo paremtas keturiomis kolonomis ir nuo jo tęsėsi galerija, kurioje, be puikių baldų, kabejo Suchodolskio paveikslai: "Maskvos gaisras", "Griunvaldo mūšis", "Benderų mūšis", "Jono III susitikimas su Leopoldu" ir didžiausias paveikslas - Verbockchoveno „Žirgas arklidėje su dviem šunimis". Visos rūmų sienos buvo nukabinetos žinomų dailininkų paveikslais, vertingomis drobėmis iš Paryžiaus, kabojo aštuoni dideli kilimai iš Chodkevičių manufaktūros su kaimo ir Europos miestų vaizdais.

Dvarui priklauso
-Rūmai
-Oficina
-Virtuvė-skalbykla
-Ūkvedžio namas
-Kumetynas
-Bokštas
-Ūkinis pastatas
-Šulinys
-Tvartas
-Arklidė
-Kluonas
-Koplyčia-mauzoliejus
-Namas
-Svirnas
-Pietinės pusės sargo namas
-Vakariniai vartai
-Šiauriniai vartai
-Tvoros fragmentai
-Parkas
-Apžvalgos aikštelė


O dabar baigiam oficialumus.
Asmeniškai man šis dvaras yra vienas gražiausių ir įdomiausių dvarų iš visų matytų Lietuvoje. Ir turbūt tai liks ilgam, nes mažai kas galėtų konkuruoti su juo.
Nutiko man tokia istorija su šiuo dvaru. Šią vasarą teko su mama važiuoti į Vilnių, buvo puikus oras ir pasiūliau mamai nuvažiuot apžiūrėt šio dvaro. Mama sutiko, bet žinot kaip su tom moterim, likus porai kilometrų iki Vilniaus sako,kad gal važiuojam tiesiai į Vilnių, po to bus kamščiai ir t.t., tai ryt nuvažiuok vienas. Taigi, nuvažiavau kitą dieną vienas. Ir neapsirikau. Tik įėjus pro nuostabius vartus mane pasitiko sovietmetį menantis bendrabučio tipo pastatas, kuris rodos visiškai netinka dvaro teritorijai, bet jis taip įaugęs ten, kad rodos jo niekas dar šimtmečius nepajudins...Truputi pavaikščiojau vienas po tą teritoriją ir ten pastebėjau du vyrus, prie arklidžių(dabartinių bendruomenės namų).Atėjau arčiau,o jie baiginėjo vieną meninę instaliaciją. Pafotografavau ten ir jie mane užkalbino. Pakalbėjom iš kur aš ir ką čia darau, tada jie papasakojo ką jie daro ir ką čia veikia. Abu buvo menininkai, o vienas iš jų buvo menininkas Ojaras Mašidlauskas. Kaip sakiau, kad pats dvaras priklauso Vilniaus savivaldybei, tai visa šio dvaro teritorija su parku ir dauguma pastatų priklauso šiam žmogui. Kai sužinojau, tai ir akys ant kaktos išlipo. Apėjom apie tuos bendruomenės namus, aprodė man jie skulptūras, papasakojo kas ką reiškia. Tada pasiūlė sėst į mašiną ir pasivažinėt aplink dvaro teritoriją. Taigi, apvažiavom turbūt visą dvaro teritoriją, o patikėkit - ji didelė. Toks jausmas,kad pusę Gargždų dydžio teritorijos apvažiavom. Įsukom į įvairiausius keliukus, į kuriuos tikrai nebūčiau turėjęs drąsos sukti,o ten kur išlendam pasirodo kas nors įdomaus. Kaip antai vienoj vietoj kilom į viršų siauru miško keliuku ir išlindom prie tokių ežeriukų kur jaunimas leido karštą vasaros dieną. Vieną akimirką tikrai pagalvojau, kad gali ir liūdnai baigtis, bet pasirodo ten visi buvo to menininko pažįstami, tad viskas ok. Net sako eik, nufotografuok tas gražias mergaites...Aš toks mintyse ''gal kitą kartą''.

Sistemingai visko nepamenu ką pasakojo, bet bandysiu atgamint ką sakė. Gailiuosi, kad neįrašinėjau. Šalia dvaro eina geležinkelis ir geležinkelio tiltas. Nesenai buvo jis pastatytas naujas, o senojo tilto metalo konstrukcijas savivaldybė norėjo išmest, tad teko nemažai pakovot, kad bent dalį paimt ir iš to metalo pagaminti dabar dvarvietėje esančias skulptūras. Parodė senuosius vartelius, pro kuriuos Tiškevičiai eidavo į geležinkelio stotį kur buvo jų privatus vagonas. Parodė vietą, kur nusižudė viena mergina...Nebepamenu ar sovietmečiu ar jau po nepriklausomybės. Parodė jau už dvaro tvoros esančius, bet dvarui priklausančius pastatus. Parodė vietą, kur buvo ankščiau Sapiegų rūmai.

Ir papasakojo apie dabartinę visą susidariusią situaciją. O situacija tokia, kad Ojaras viską daro savo rankom. Jeigu pastato kokią skulptūrą ir lentelę po apačią pavadinimui, tai kitą dieną gali rasti apdažytą ar net nuspirtą. Pavasarį kviečia miestelėnus į talką, bet jeigu susirenka kokie 7-8, tai jau čia skaitosi daug talkininkų...Iš savivaldybės irgi nieko, sėdi dauguma lenkai ir jiems nerūpi to dvaro ateitis. Jeigu nesugeba duoti traktoriaus ar krano iškelt keleto betoninių blokų iš ežero, tai viskas tikrai aišku. Taipogi bėda su brakonieriais...Nors ir negali ten žvejoti, bet chebra vis tiek meta tinklus, nes niekas jų nebaudžia, tad reikia pačiam kovot prieš juos. Ir su dvaru nėra geri pyragai...Bajorų sąjunga kaip ir prižiūri, bet gavusi paramą iš Norvegijos fondų dalinei restauracijai ''prichaltūrino'' ir dabar dvaras turi naujų bėdų kaip antai įsiveisė pelėsis ir t.t. Pripasakojo ir prirodė daug ko, bet visko nepamenu. Tad bus progų sugrįžt.

Grįžus po ekskursijos dar kartą išėjau pasivaikščiot po teritoriją, šį kart po parką. Viskas išties pakankamai apleista, trūksta rankos. Vienoj vietoj mamos su vaikais, o kitoj jau vietiniai latrai geria...Bet parkas man paliko įspūdį. Pasijaučiau kažkiek kaip kokiam Palangos dvaro parke(neveltui tas pats žmogus projektavo).

Pasivaikščiojus ir nuėjus iki apžvalgos aikštelės man ir kilo mintis, kad Trakų Vokės dvaras yra mūsų mažasis Versalis.



Nuotraukas bandžiau sudėt chronologine tvarka. Gaila, bet neradau rūmų nuotraukų iš sovietmečio.

Tarpukariu












O taip dvaras atrodo dabar.Foto mano.

Pietiniai vartais su sargo nameliu.


Buvusios Instituto pastatas, visai šalia rūmų




Vakarinio įėjimo keliukas



Vandens bokštas


Už tvoros kelias,po kaire kažkda senai,senai stovėjo Sapiegų rūmai

Vakariniai vartais


Buvusios arklidės,o dabar Trakų Vokės bendruomenės namai


Keletas meninių instaliacijų 






Senieji varteliai, pro kuriuos eidavo Tiškevičius į savo vagoną


Senojo kelio fragmentai


Tvoros išlikę fragmentai











Vietinės faunos likučiai



Parko fragmentas




Štai kaip arti rūmų stovi tas baisuoklis





Taigi, ar verta aplankyti?
Dar ir kaip!

Ar įvažiuojant į Vilnių ar išvažiuojant iš jo šį dvarą nebus labai sunku pasiekt ir nesusidarys didelis atstumas. Taip pat važiuojat iš Vilniaus į Trakus ar atvirkščiai privalu užsukti į pakeliui esančią Trakų Vokę ir aplankyt šį dvarą. Beje, iš Vilniaus į Trakų Vokę man rodos važiuoja 51 autobusas, iki E.Andre stotelės.

p.s. Ir kodėl aš jaučiu, kad į šį dvarą sugrįšiu dar ne kartą? Norisi važiuot ten ir padėt kuom tik įmanoma.
Važiuodamas iš ten svajojau, kad jeigu kas išpjautų visą tą dvarą su parku ir padėtų šalia Gargždų...ech,kaip būtų gerai.Kad ir kokia ta mūsų savivaldybė,seniūnija,bendruomenė ir gyventojai, bet aš tikiu, kad mes tikrai neblogai susitvarkytume ir nebūtų tokių ilgesingų kukčiojimų...

2 komentarai:

  1. Pasiimk ir mane, kai važiuosi aplankyti kito dvaro... :(

    AtsakytiPanaikinti
  2. Gerai, bet būtų smagu žinot kas tu, anonime :) Nors kažkiek nujaučiu :)))

    AtsakytiPanaikinti