2013 m. gruodžio 4 d., trečiadienis

Pavasaris išorėje - ruduo viduje.

Retai klausau tokios muzikos, bet ši daina taip tinka tokiam žvarbiam orui, kuris už lango, kad tikrai negalėjau nepasidalinti. Tas priedainis.



Pirmiausia gal pasakysiu, kad nuliūdau, kai negavau jokio feedback'o apie mano aprašyta Vilkėno dvarą. Sunku tobulėt kai neišgirsti kritikos ar kokių pasiūlymų. Bet nieko, gal įsivažiuosim ir viskas bus gerai.


Ana savaitė buvo pakankamai sunki. Trys pristatymai ir vienas kolis,o dar visokie kitokie mini darbeliai sa ir pnš.

Bet buvo gerai, tai, kad po ilgos pertraukos susibėgo vėl visi kačiukai.Išsitraukėm burtų keliu su kuo keisimės dovanėlėmis ir pakalbėjom.

Be to, jau atsirado pavasario semestro tvarkaraštis - nusimato laisvi penktadieniai.

Savaitgalį teko grįžt namo, nes šventėm Lino gimtadienį. Realiai, tai nelabai norėjau grįžt, nes veiklos čia netrūksta, bet taip gera buvo pabūt su giminaičiais...Labai senai tai bebuvo, gal vasarą. O dar tie kūmos cepelinai...mmmm.Ir tas pilnumo jausmas namie, kai yra tėvai, sesuo su vyru, aš ir mūsų katė. Gera laukti Kalėdų.

Ištikrųju tai pasikrovus geros energijos iš namų viskas išgaravo įvažiavus į Vilnių. Visą gyvenimą galvojau, kad kai jau gyvensiu Vilniuje, tai sekmadieniai bus įprasminti, bet...Ar yra nors viena vieta pasaulyje kur nejauti to ''sekmadienio vakaro''?

Ir prasidėjo nauja savaitė...Pirmadienį su Liutauru buvom Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos konferencijoje apie išmokas skurstantiems. Kiek supratau, tai esmė buvo palyginimas tų išmokų centralizavimas(kas yra dabar) ir decentralizavimas(kas yra naujo).

O vakare, pas mane kambaryje, apturėjom su KAROLINA ir Aušra eglutės įžiebimą. Aišku eglutės nebuvo, bet už tai buvo iš namų atsivežtos kalėdinės lemputės ir merginų iškepti vafliai. Buvo smagu, tik vėlai eit miegot yra nefaina.ne ne ne.


Antradienis buvo tarptautinė žmonių su negalia diena, o ta proga mūsų fakultete buvo organizuojamas renginys „Jaunų žmonių su negalia integracija į Lietuvos švietimo sistemą“.
Teko kaip bangos laikais padirbėt fotografu. Nors jų ten buvo melejonas.

Taigi, konferencijos metu kalbėjo jauni su negalia žmonės ir su jaunimo švietimu susiję asmenys. Visą laiką išsižioję praklausiau, nes visgi tokios temos man gyvenime nėra artimos, bet pagal specialybę labai susijusios.

Antra dalis persikėlė į Šv.Jonų bažnyčią. Negaliu apsakyt kaip man patinka ši bažnyčia ir kaip aš joje gerai jaučiuosi. Dar mūsų buvo tiek nedaug ir visą tai sukūrė dar didesnį jaukumo jausmą. Tos aukšto ir didingo lubos, skliautai ir statulos...Neapsakomas grožis.

Visa konferencija atnešė man tiek daug gerumo ir pozityvumo, kad grįžęs barakan tiesiog sėdėjau ir šypsojausi ir norėjau kam viską išpasakot.

Tik toks gal niuansas...Pasigedau pačio mūsų fakulteto SA narių palaikymo. Toks puikus ir daugeliui pagal specialybę tinkantis renginys, o ir studentų ir SA narių tikrai nedaug... Nesakau, kad visi čia turi būtinai sėdėt ir taškas. Ne, to nereikia, ypač seniesiems SA nariams. Bet toks renginys neeilinis, o ir labai super SA narė Agnė organizavo, taip, kad tikėjaus,kad ateis daugiau,o buvo kaip buvo...Ypač vakare. Prisirašę į są virš 100,o dalyvavo koki 10. O gal aš ir nieko negaliu sakyt, nemano valioj ir galioj tokie dalykai. Jeigu kas iš SA skaitot, tai nepykit, tai tik pastebėjimai mano.


Šią savaitę komfake vyko info dienos ir tų dienų renginiai. Vienas iš jų, tai mano buvusios istorijos dėstytojo Vaido Pamparo paskaita apie Sovietinę propagandą. Kaip ir tikėjaus, tai nieko naujo nesužinojau, bet svarbiausia ir maloniausia pamatyt žinomus veidus, prisimint tą juoką ir ironiją ir tada pasiklausyt to ką žinai, bet pamiršai...


Ir šis trečiadienis yra tokia šlykšti ir šykšti oru diena, kad baisiau, nei baisu...Šlapia,drėgna,lyja,sninga,pučia vėjas...Ir taip aš esu vėjo mėtomas ir vėtomas,o čia toks oras ir man nuotaika taip krito kaip iš penkto aukšto į pirmą. Ir sėdžiu SA patalpose ir taip kažkaip kažką norisi kažkam pasakyt, bet visi su savo bėdom, reikalais ir tik lieka viena ... paklausyt Mikutavičiaus


O linksmesnei gaidai siūlau išsirinkt iš visų šitų mielų širdžiai dainų ir pažiūrėt nuotraukas

























Ir pabaigai.

Šį kart be straipsnių.



Gražus video apie BMW E34


Daaug kam jau žinomas dansu blogas







O jau pačiai, pačiai pabaigai, tai Kalėdų laukimo atributai :)

Pyrago receptas.... greičiau rudeninis

Neapsakomai gera Liūdnų slibinų daina apie žiemą

Ir reklama...Reklama kuri mane privertė išspausti ašarą. Rimtai. Jaukiai. Šiltai.



P.S.
Jau labai ilgai svajoju apie vieną dalyką - miegą. Taip norisi ir taip reikia jau to išsimiegojimo iki begalybės...Nebeišsimiegu nei barake, nei namie. O tai svajoju apie laisvą,laisvą šeštadienį, kai galiu miegoti iki tiek, kiek noriu, kai galiu visą dieną gulėt lovoje ir rašyti į blogą ar tai kokioms gražioms panelėms...Žiūrėti filmus ir valgyti ką nors skanaus ir visą, visą dieną neišlipt iš lovos..Bet pažiūrėjus į kalendorių, tai to be vasario nebus.

Ir šiaip. Vienu klausimu aš kažko siekiu ten toli, aukštai, kai turiu prieš akis viską. Tik tas viskas...labai jau sunkus.

2 komentarai:

  1. Sukėlei man gėdos jausmą savo pasakymų, jog nuliūdai, kad niekas nepakomentavo Tavo įrašo apie dvarą. Tai dabar noriu pasiteisint. Nekomentavau, nes ištikro nežinau ką koreguot reikėtų. Taip, įrašai apie dvarus ne tokie, kaip kiti Tavo, kaip sakant cinkelio trūksta kažkokio. Tik va kokio ir kur, čia klausymas. Aš visada labiau laukiu naujo, jeigu taip galima pavadint, įprasto, įrašo, nei dvarų aprašymo ir mėgaujuos kiekvienu jo žodžiu, linku ir daina. Praleidžiu gan ilgą laiką skaitydama ir sutelkdama dėmesį tik į įrašą. Net jei neturiu laiko, neskaitau, palieku jį vakarui ar kitos dienos rytui, jog diena būtų produktyvi ir optimistiškomis nuotaikomis. Ko nėra su aprašomaisiais. Taip, nesakau, jog neįdomu juos skaityt, bet kažkaip kitaip. Nesijaučia tokia euforija ir nekyla šypsena iš kiekvieno sakinio skaitant. Anyway, hait'int lengva, krituokiti yra menas. Čia mano nuomonė, kuri gali nesutapti su likusiųjų.

    Neslėpsiu, IKI reklama irgi išspaudė ašarą. Tas namų ilgesys ir kalėdų laukimas.

    Paskaičiau P.S. ir labai matau save prieš metus. Toks nostalgijos, balto pavydo ir Tavęs supratimo jausmas užplūdo. Ir vėl įrašą palieku su šypsena.
    Ačiū.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Ačiū už komentarą :)

    Cinkelio pripažįstu,kad trūksta,bet sunku iš oficialaus teksto kažką išspaust. Plius, noriu,kad žmonės gautų tikros informacijos,o ne jausmai apimtos nuomonės :)
    Dėkui :)

    AtsakytiPanaikinti