2014 m. sausio 1 d., trečiadienis

Dar savaitė iki Naujų...

1 DALIS

Tai ką...buvo ta didžioji ''darbinga savaitė'', o po jos sekė ir šv.Kalėdų maratonas. Bandysim apžvelgt kas nutiko.




Darbinga savaitė nebuvo tokia darbinga kaip ji atrodė darbinga mintyse...O gal ir buvo? Visgi 4 dienas prabuvom MKIC'e. Keista savaitė ta prieš Kalėdas. Sniego nėra, miestas juda kruta,pilna lempučių,kamščiai, visi bėga,skuba. Ir aš stoviu ir nežinau į kurią pusę judėt. Čia tiek daug darbų, o taip norisi namo.Prasidėjo galima sakyt sesija. Užgriuvo lavina susikaupusių darbų. Dovanų neturiu, o akropolyje taip gražiai skamba Kalėdinės dainos ir visi grūdasi. Man tik į knygyną ir niekur daugiau sako vidus.O dar nežinau ar sakiau, bet tapau Fiesta persona laikraščio Bursų kiemas koordinatoriu,tai va,dar vienas darbas ant darbų. Turiu užduočių nemažai kurias reik nuveikt iki Gruodžio 31 dienos 00.00. Turėjom jau susirinkimą dėl to. Ir turėjom paskutinę paskaitą šį semestrą, po kurio gaila,bet išsiskirstėm apsipykę ir pasidalinę į kelias barikadų puses. Nesmagu kai tai nutinka prieš pat šventes... Buvo ir Mazalų Martynas mus aplankęs. O savaitgaliai MKIC'e ir naktys tuščiame barake prieš šventes tik dar labiau padaro tą savaitę prieš Kalėdas įdomią ir nekasdienišką. Ir važiuoti namo, tai ne tas pats kas lygiai prieš metus. Kitados prieš metus švietė saulė, buvo sniego, paskutiniai krusantai marksandspenceryje,o čia...lietus,žvarba,paskutiniai centai dujoms ir čiaudinti silkė pataluos rieda namo...Ir tas keistas jausmas, kai žūt būt nori bėgt iš Vilniaus,o tik įsėdus į automobilį supranti, kad kaip tau gera čia.

Aš važiuoju pas mamą
Su prakiurusiais batais
Ir žinau per Kalėdas
Ji vėl laukia manęs

O taipogi Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Studentų atstovybėje apturėjom prieškalėdinį RAMŲ vakarėlį. Buvo ir dovanų keitimosi, buvo ir ataskaitiniai pasisakymai, buvo ir šokių ir dainų...Gal labai daug ko ir nedaviau tam, bet labai daug pasisėmiau gero emocijos iš visų. Trūksta man to tokio vieningumo kartais universitete, kad kaip būdavo kitados ankščiau. O tą vakarą tas buvo,o ką jau minėt apie linksmą parvažiavimą kartu su chebra į baraką senuoju geruoju 10 autobusu...Gal ir kažko kažkam tą vakarą ir nepasakiau, gal ir nepastebėjau ką turėjau pastebėt, bet apskritai tai šviesiai viską prisimenu.

Ir štai mūsų sveikinimas nuo soc.politikos grandų 




O dabar apie šventes.

Kūčias praleidau su tėvais. Per visus tuos metus tai turbūt mažiausias stalas šį kart buvo žmonių skaičiumi, bet tikrai ne pats blogiausias. Buvo smagu ir jauku. O per šv.Kalėdas atvyko ryte sesuo su vyru ir patraukėm kaip, kad mes sako ''į gintarą''. Ir vėl smagios, šiltos ir kupinos valgių šv. Kalėdos. Tas šnarėjimas, pokalbiai, maisto siuntimas, tas visas šurmulys ir padaro šią šventę tokią jaukią ir gražią mūsų giminės rate. Vis galvoju kas kart per tokius susėdimus, kad prisitaikymas prie tokios situacijos ir supratimas,kad tai unikalu ir būtų ateityje mano antrosios pusės pagrindinis testas. Po viso to važiavom ir prie kito stalo - Mazalų giminės. Ten ne ką mažiau žmonių ir ne ką tikrai mažiau smagu. O jau parvažiavus namo vis dvejojau ar verta šiais metais lėkti į Lijo Kalėdas? Pabandžiau nuvažiuot, bet pagailėjau 15lt už tai,kad tik pasisveikint su pora pažįstamu, kai neturiu savo kompanijos. Taigi, susiskambinau su Porkiu ir štai aš jau pas jį, prie jo stalo. O ten irgi chebra, kuri jau senokai matyta, bet pažįstama...Per tris stalus perėjau tą dien.

Apskritai šios dienos yra labai smagios ir jaukios, kai vakare susėdam salione su kokia taure, spaudom pultelį ir bendraujam. Ir to mirksinčios lemputės. Jauku ir gera. tik man vis to sniego noris. :)

O šiandiena, po Kalėdinio maratono lekiu į Priekulės kultūros namų atidarymą, tek vėl Bangai padirbėt ir pasižmonėt.

Savaitgalį bus susitikimas su klasiokais. Tikrai nuoširdžiai laukiu.
Kur naujakas dar tiksliai nežinau. Man labiau sąžinę graužia rašto darbas ir starovierių interviu transkribavimas...O laikas vis tiksi ir tiksi...O pagundų kur nueit tiek daug.

Tik dar norėtųsi paminėt,kad Kalėdų naktį nutiko toks dalykas, kuris gali nutikt tik kartą metuose :) Galvojau pirma,kad esu silpnas, bet dabar galvoju,kad tiesiog viskas bus gerai. :)


(Po nuotraukomis yra 2dalis teksto)






Vyriškas solidarumas


Radau naują blogą



2 DALIS

Praėjo savaitė nuo to kai rašiau,o juk galėjau šitą įrašą jau ankščiau paleist į eterį, bet nieko. Judam toliau.

Taigi, teko pabūvoti Priekulės kultūros namų centro atidaryme...Turbūt perskaitę(kaip ir aš) pagalvojote, kad eilinis kaimo renginukas su pagyvenusių žmonių choru ir raudonom užuolaidom...Deja. Viskas buvo kur kas įdomiau,geriau ir solidžiau. Visą renginį neatitraukiau akių nuo scenos. Ramiai galiu sakyt, kad šį renginį galėjo transliuoti LRT 2 kanalas.


O kitą dieną buvo klasės Kalėdinis susitikimas. Iš 26 buvo net 17 + auklėtoja. Na, asmeniškai man labai patiko ir buvo linksma, BET ko nepamenu, tai to ir nebuvo :))) Labai greit laikas prabėgo...Kas įsiminė,tai,kad dar nėra teke matyt,kad žmonės taip pakvaištu kai paleidau ''Baliavojom'' dainą...Kad ir kokia banali daina,bet ji užburia ir suburia mūsų klasę. Baigėsi viso vakaro žinios.





Toliau sekė dienos namuose. Tris dienas buvau namie,niekur neišėjau,nieko nemačiau,rašiau rašto darbo,bimbinėjau,nervinausi,kad nieko nepadarau ir tiesiog vegetavau. Trečią dieną, tai yra paskutinę metų dieną su Liutauru per skype pabaigėm rašto darbą,išsiuntėm ir tiek žinių. Pagaliau galėjau nusipraust,nusiskuts ir ruoštis Naujametiniam vakarėliui, jeigu ne tai,kad apsirgau...

Kaip tik sugebėjau taip ''atsičiukinau'' ir iškeliavau švęsti Naujųjų metų į Mazalų rezidenciją. Buvo Naujieji metai.

Čia Martynas galvoja, kad ir baigsiu pasakojimą, nes jam taip ir sakiau, bet ryte pagalvojau, kad ne, nebaigsiu tašku.
Išties Naujuosius metus sutikau ne savoj kompanijoj, bet svarbu, kad pažįstamoj ir Gargžduose. Įsivažiavom,įsikalbėjom,įsibuvom,pažiūrėjom į fejerverkus, buvo ir šokančių nemažai. Kadangi apsirgęs buvau, tai nevartojau alkoholio ir sutikau naujus metus blaivus(iš to seka mano naujų metų rezoliucija,bet apie tai vėliau). Buvo išties daug maisto kurį bene vienintelis normaliai kapojau ir įsivaizduokit, turbūt pirmas tūsas,kai nebuvo jokių čipsų. Tik va ką padariau, tai  parūkiau su chebra Naujųjų metų proga cigarą.
Viso šito vakarėlio vinis MAN, tai neįpareigojantys pokalbiai virtuvėje. Turbūt visų, visų vakarėlių geriausia vieta, kai jau po viso siautulio kažkodėl visi renkasi virtuvėje...Pradeda sugrįžt maistas nuo pagrindinio stalo, pradeda rinktis i visų kampų žmonės ir pradeda vystyti įvairias temas, kurių dažnai nevysto.

Ir ką.Atėjo dar vienas Naujųjų metų rytas ir teko pajudėt namo,namo,namo. Ačiū labai Martynui už Naujųjų metų sutikimą. :)

Taigi, niekad negalvodavau apie tuos dalykus,kad va,nuo naujų metų kažką darysiu taip ir taip...Bet dabar užsibrėžiau tikslą būt pozityvesnis ir kartot tai kaip Mantrą kelis kart per dieną. Kitas dalykas, tai galvoju apie alkoholio vartojimo visapusišką stabdymą. Žiūrėsim kas čia bus. Pasakiau kai koks latras.

Ir štai...Pirma Naujųjų metų diena ir kaip tą kart prieš metus, tai ji paskirta susikraut daiktams ir pasiruošt konspektus sesijai.

Visą tai rašau, kai fone per LRT rodo Foje koncertą, o namuose esu paskutinį vakarą, paskutinį kartą matau tas žibančias lemputes. Rytoj į Vilnių.


Ir viskas bus gerai, nes kitaip ir negali būti.


















Komentarų nėra:

Rašyti komentarą