2014 m. birželio 30 d., pirmadienis

Naktiniai pasivažinėjimai



Sakiau sau, kad rašysiu, nesustosiu, aptarsiu savo gyvenimą sau, bet...Dingusi motyvacija čia rašyti, kai taip viskas staigiai keičiasi ir nebesugebu suspėti viską pamatyti ir ''suvirškinti''.

Paskutinis studijų dienos buvo išties kitoks nei kiti tiek darbo krūvio prasme, tiek psichologine būsena, bet mums pavyko išlipti sausiems iš balos. Egzaminai parašyti, visi darbai atsiskaityti, bet įdomiausia tai kas vyko tarp jų ir po jų. Ta paskutinė gegužės savaitė ir pirmos dvi birželio savaitės buvo praleisto diena iš dienos MKIC'e. Jeigu kas mane seka instagrame, tai iš nuotraukų galėjo pagalvoti, kad nieko nedarau tik žiūriu į savo Audi'nę. O čia ir yra įdomus dalykas, kad tik ji viena man prablaškydavo smegenis bent pusvalandžiui per dieną, kai tekdavo važiuoti ir parvažiuoti iš bibliotekos...Saulė, gera muzika, atidarytas langas...Kas gali būt geriau, kai praleidi dieną tarp baltų sienų. Ir tie važiavimai ir vėl tokie magiški. Šį kart teko dažniau vienam važiuoti, bet tie važiavimai kartu iššaukė įvairius apmąstymus vėliau.

Po visų egzaminų apturėjom labai smagų vakarą su keletu kursiokų ir trim dėstytojais. Taip, dėstytojais. Juos pasikvietėme kartu su mumis paminėti egzaminų laikotarpio pabaigą. Buvom su jais boulinge, biliardinėj. Išties buvo įdomu padiskutuoti ir paklausyti įvairių įdomių argumentuotų dalykų. Vėliau išsiskirstę nulėkėm į Misteriją, o vėliau į Berlyną. Tiesa sakant teko pabūt savo kursiokų achraniku(apsuginiu), nes likau tik vienas vaikinukas,o įvairaus plauko šūdų lindo nemažai. Tik tarp kitko...Man Berlynas nelabai,nelabai...
Vėliau išvežiojau visas po namus ir grįžau paryčiais.

Kitą dieną apturėjau Audi 100 silkė meet'ą. Nors ir negausus,bet vis smagiau,o beja ir su Linu neblogai pasivažinėjom po miestą. Vakare apsilankiau Grigiškėse pas Liutaurą. Senai teko bebūt jose.

Na, ir atėjo ta ilgai laukta diena, kai reikėjo grįžt namo, o dar vakare laukė Martyno gimtadienis, tad negrįžt negalėjau. Viską susimečiau, susikroviau ir pajudėjau link namų apie 11h, dar atsilikau porą reikalų ir...Ir važiuojant namo, išvažiavus iš Vilniaus, tie Grigiškėm nutrūko sankabos trosas. Šaunu. Porą valandų prasikrapščiau,bet nesutvarkiau. Jau buvau visai praradęs viltį grįžt namo tą dieną, o dar juk sekmadienis buvo ir jokie autoservisai nedirbo. Bet tada paskambinau Linui ir jis atvykęs man išties labai padėjo. Dar pasiknisęs jis sugalvojom tokią šaunią įdėją sutvarkyt kas nebesutvarkomą, kad net dar savaitę važinėjau ir nedėjau naujo troso. Neveltui VGTU studijuoja žmogus. Paplekšnojo per petį ir aš pajudėjau namo. Rekordiškai greit parvažiavau. Per maždaug 2h. Ar dar kas nori pasakyt,kad negyva mano mašina?
Grįžau ir oras pasitaisė, atšventėm Martyno gimtadienį ir pradėjom atostogas.





Po poros dienų grįžo Linas ir mes su juo kitą dieną sukibom prie mano silkės gaivinimo plano, kurį jau senai, senai gliaudėm. Dirbom lygiai vieną parą ir iš lavono padarėm visai pusėtiną automobilį. Patikėkit, susilaukiau išties nemažai gerų žodžių apie ją, nykščių pakelimų ir šiaip įvairių veido fizionomijų pamačius tokią silkę. Produktyvi diena.Kalbant apie Liną ir mane, tai štai čia - video iš mūsų pasivažinėjimų ir mano kelionių namo

Kitas dvi paras aš padėjau Linui tvarkytis ''sandėlį'' virš garažo. Dirbom daug ir juodai, bet padarėm. Taigi - ranka ranką plauną.
Atėjus savaitgaliui teko nemažai padirbėt namie. Tas žoliapjovės garsas...Kaip niekad ramina.

Prie viso šito pasakojimo verta paminėti, kad lankiau šokių repeticijas ir ruošiausi Dainų šventėj. Nelabai ką mokų, bet išgyvensim, nes svarbiausia norėti arba #svarbeusekaskadariti

Paminėjom Jonines nors ali nijokia mums čia šventi, geriau pasakysiu taip, kad smagu su visu pasauliu truputi sublūst dėl Pasaulio futbolo čempionato. Palaikau Olandus. Juk ir silkės spalva beveik tokia kaip ir jų...

Teko grįžti su reikalais į Vilnių. Nežinau kodėl,bet taip kažkaip ten gerą tame Didlauky. Ir vėl rodos viskas nuo pradžių.
O grįžti teko dėl to, kad turėjau dalyvauti Vilniaus universiteto studentų atstovybės Filosofijos fakultete metų plano planavime. Išties važiavau į tai tuščia galva ir nesuvokdamas kaip tai vyksta, bet grįžau namo pasikrovęs neblogai savo žinių bagažą. Gavau žinių kaip vyksta organizacijos planavimai ir papildžiau savo tuščia bagažą apie vidinius universiteto dalykus. Kad susidarytų geresnis vaizdas dėl darbo svarbumo ir mūsų pačio apčiuopiamo darbo, tai dirbom keturias dienas. Pirmą dieną 12valandų, antrą dieną 14 valandų, trečią 13, ketvirtą apie 8-9.
Patiko labai vieta man...Tokia keista ji man. Vis neatsistebiu. Juk niekada nevažiuočiau pro tokį kelią ten kažkur ir nebūčiau radęs tokios gyvenvietės.

Planavimų metu mane atsivijo įvairios mintys iš paskutinio mėnesio detalių kaip antai važiavimai į mkic ir egzaminų pabaigos nakties pasivažinėjimai. Ir tokie seni dalykai, kuriuos žinojau, mačiau, bet nekreipiau dėmesio. Ilgai, keistai galvojau apie tai. Juk tai ankščiau man nedarydavo jokios įtakos. Kas pasikeitė? Nežinau. Vienoje Foje dainoje nuskambėjo žodžiai - ''man taip reikėjo išgirsti balsus išmintingų žmonių''. Ir išgirdau, ir turbūt aš jų paklausysiu. Tik, kad tas pavydas žaltys nesugadintų nieko. Tik dabar tam nei tinkamas laikas, nei vieta,o vėliau jau gali būt ir per vėlu.



O dabar prie linksmesnių dalykų - nuotraukų



















































































Gerai, gerai...





p.s. Susitiksime Dainų šventėje