2015 m. sausio 31 d., šeštadienis

Kažkam ryte nesibaigs naktis


Ilgai nerašiau kiekybinio teksto čia su savo gyvenimo pasakojimais, tad paskutinė sausio diena būtų puikus momentas užbaigt šį etapą ir pradėt naują semestrą.

Deja,bet teks pavartyti senus puslapius.

Gruodžio pradžia buvo pažymėta nerūpestingomis amerikietiškomis dienomis. Susikibus rankomis keliant aukštai kojas, šiek tiek skubant pirmiau ir sustojus žiūrint į akis ir tikėtis, kad po ta lempa susitiksim ir kai snigs. Ant kaklo fotoaparatas su juostele. ba koncertas. Senamiesčio senas dviaukštis butas su kambariokais iš Draugų serialo. Viskas puiku ir ačiū, kad teko tai patirt,nes turbūt tai leido suprast,kad vis dėl to tai ne man. Išskyrus juostelę.

Buvo keistas mėnuo orų prasme. Ilgai nesnigo, ilgai laikėsi lapkritis. Prie viso to prisidėjo pirmą kartą gruodį prasidėjęs egzaminų laikymo laikotarpis ir pirmi egzaminai,o kur dar darbai SA ir gyvenimas. Tada atrodė wow,va čia tai verda viskas,va čia tai ne kiekvienam taip būna. O būna dar ir kitaip, ir sunkiau, nes dabar sėdžiu po mėnesio ir sunku atgamint viską,o jeigu dar kokio draugo paklausčiau,tai sakytu - ką?apie ką tu?ko tu nori?

Apturėjom universitete visokių bendruomenės dienų,naujų parodų atidarymų,SA Kalėdų.

Štai didžiosios metų šventės tai buvo kažkas kas sustatė į vietas viską pagal eilė. Kalėdos šeimos ir giminių rate, o naujieji metai tarp geriausių draugų. Ir pasnigo per šv.Kalėdas kaip, kad per filmus rodo, ir šv.Kūčių vakarą buvome bažnyčioje. Gavau labai gerą daiktą - Pink Floyd - Wish you were here plokštelę, apie kurią ir buvau užsiminęs bloge.
O naujieji metai...Nepasigedau nei trupučio,kad nežiūrėjau Likimo ironijos. Likimo ironija buvo visas tas mūsų vakaras, naktis ir rytas. Kai ryte išgeri vienas pats pora šampano butelių, nes tai beveik visa naujųjų metų alkoholio dozė ir sėdi lyg pabučiuotas iš to gėrio, ir nesinori išeiti iš to 913b swegjolo kambarioooo. Nauji metai su Barzda ant stogo 2015.

O po to toliau egzaminų laikymo laikotarpis. Kaip ir visi kiti. Rytas-vakaras MKIC'e. Kiek ne smagu buvo su Volvo važinėti, nes ji visiškai nedvelkia atsipalaidavimu, kurį suteikdavo Audi 100, kai po visos dienos bent 15 minučių taip tiesiog praplauki Vilniaus miesto gatvėmis link barako...
Buvo ir rimtų pokalbių per kuriuos nesugebėjau suregzti normalaus sakinio su tam tikrai asmenimis, buvo ir labai smagus vienas vakaras,kai sėdėjome prie stalo su Martynu, Liutauru, Karolina, Aušra, Rasa ir pasikeičiant kai kuriais kitais asmenimis... Tikrai tikiuosi dar bent kartą kažkas panašaus pasikartos mūsų gyvenime.
Taipogi tuo laikotarpiu, pačią šalčiausią sausio dieną, teko padėt tvarkyt draugui automobilį...panašiai kaip tą naktį kai stumdėm, kai baigėsi kuras...
Ir tarp egzaminų teko parlėkt dėl išties įdomaus gimtadienio - mano kūmos 50 ir pusbrolio 20.
Egzaminus visus išlaikiau ir tikrai gerai, ir viskas gerai ir taaaip norėjosi atostogų.Išties, manau geram rezultatui turėjo įtakos tie rytai prieš egzaminus, tai mes tiesiog čil sėdėdavom, būdavom, kad ir pašokdavom pagal Slice me nice...

Bet kas tos atostogos? Dvi savaitės išties daug. Perlipau per save ir jau jaučiu, kad per daug tų dienų. Reikia atgalios į Vilnių. Jaučiu lipu sienomis, nes visokių vėjų prisigalvojau per tas dienas, kuriuos tikiuosi pamiršiu.

Du labai geri dalykai įvyko per atostogas - mama įdavė perskaityt Kristinos Sabaliauskaitės knygą Silva rerum ir tėtis išmokė kaip reikia ryškinti juostelę, ir kaip reikia daryti nuotraukas. Produktyviai galiu pasakyt.
Teko taipogi vėl padirbėt Bangoje. Niekur ir vėl nebuvau, niekur nenuvažiavau toliau Klaipėdos senamiesčio. Atšventėm tėčio gimtadienį. Apibuvau klasiokų susitikimę,netikėtai įsiveržėm į kito klasioko gimtadienį, pakalbėjom su viena klasioke kuri jau šią vasarą tuoksis.Pavartėm senus puslapius. Supratau,kad dar visiškai tų lapų nepasiilgau vartyt.
Dar vienas išties stiprus įvykęs dalykas - po restauracijos kino teatro atidarymas Gargžduose. Išties, įdomu ir jau du filmus pažiūrėjau. Manau dar eisiu tikrai ne sykį. Patariu pažiūrėt filmą - Visko teorija. Dar buvau susitikime su europarlamentaru vienu tokiu. Taip kai surašiau ir parašiau, ir perskaičiau, tai pagalvojau,kad nu visai nieko tos atostogos buvo.

Per atostogas labai susitapatinau su knygos Silva rerum knygos veikėjais...Pradedant tuo, kad man tie Milkantai kaip Gargždai ir baigiant Vilniumi,Vilniaus universitetu ir Filosofijos fakultetu, ir net veikėjų charakterio savybėm ar išvaizdos dalimis. Net pritaikiau įvykius savo šių dienų realijoms ir širdies sopuliams.

Prie viso to dar visą šį laikotarpį ir dar toliau vėl dirbu su fakulteto dienų laikraščiu - Bursų kiemas.



Ir pamąstymai, kurie mane persekioja visą sausio mėnesį ir kurie atliepė į šią naktį prieš rašant šį įrašą.

Esame pinigų karta. Pinigai. Nesvarbu iš kur,kokie ir kaip. Svarbu kuo daugiau. Pinigų vergai. Daiktų vergai. Reikia vis daugiau, daugiau, daugiau. Reikia daiktų,kad pasitenkinti. Ir aš pats dabar galiu įvardint tik tris dalykus kurių man reikia ir rodos viskas bus gerai. Bet nebus. Nes reikės dar, reikės geresnių. Ir nesibaigiantis ratas. Geidžiantysis pradas valdo. Ir tai nervina. Ir žinau,kad jis jus taip pat valdo,tik to nenorite garsiai pripažint.
Ir sėdim su klasioku 3 nakties baltam Lexus džipe ir sako ji man - Rodos viską turiu,nieko daugiau nereikia ir vis tiek nesijaučiu gerai. Ateityje nesvarbu kur, Lietuvoje ar užsienyje - man yra svarbiausia kuo daugiau uždirbti pinigų.
Ir atpažįstu kažkurią dalį savęs tuose žodžiuose. Sakau, kad nieko man nereik,bet juk tai netiesa.
Tikiuosi,kad kažkada sėdėsim jau jo baltam Lexuse ir išties, mums nieko nereikės tik sakysim,kad duok, Dieve sveikatos mūsų šeimoms.


p.s. Tiesa,labai džiaugiuosi savo naujuoju (labai senas, 1975 kokių) Pentax juostiniu fotoaparatu. Tikiuosi, kad išsaugosiu jį savo vaikams.

p.s.s. EURAS