2016 m. sausio 9 d., šeštadienis

Kasdienybė

Jeigu turėčiau Monzą ir būčiau šiek tiek drąsesnis ir jaunesnis, tai kaip mokyklos laikais, užsiklijuočiau per visą galinį langą lipduką - „Viduržiemį pagaliau patyriau, kad manyje slypi neįveikiama vasara! “. Am, bet jaunesnis nesu, drąsos trūksta, o ir Monzos nebėr kasdienybėje.



Vienok visą savaitę norėjosi kitą dainą įdėti čia kaip pirmą, bet ši daina mane pati susirado ir taip gera!

O šiaip, tai nejaučiu melancholijos dabar. Truputi liūdna, kad sergu, kad šalta, kad greit egzaminai baigsis ir bus tokia kvaila praraja ir kasdienybė keisis visiškai, kad nėr mašinos, kad matau...kaip snaigės krenta po bibliotekos gatvės apšvietimu ir galiu tik tai stebėti. Ir kakavos visai nesinori gerti. Ir moki būti realistu, bet kažko pagalvoji kas būtų jeigu būtų, bet niekada nebūna. Ir prisimastai naujų dalykų, idėjų ir panašiai. Idėjos, kurios tiesa sakant veža. Bet, Nyka-Niliūnai, kaip dabar būtų įdomu su tavimi pasikalbėti, manau tikrai turėtume vienas kitam ką pasakyt tikrai, tikrai. 

MELANCHOLIŠKA ŽIEMA

Galvoju: tavo žvilgsnis tąsyk
Buvo pilnas Vilniaus gatvių ir namų,
Ir tavo juodas siluetas
Pleveno sienoje po medžiais.

Bet dabar, kai sniegas
Krinta ant mirusių rausvų blakstienų
Ir gelsvo rankų pergamento,
Nebežinodama, ar skausmas yra žodis,
Ar žodis yra skausmas,
Ar kūnas yra žodis,
Ar žodis yra kūnas, tu eini
Be tikslo užsnigta Šv. Onos gatve.

A.Nyka-Niliūnas


Į mano rankas pateko senai laukta Lietuvos fotomenininko guru Antano Sutkaus Retrospektyva. Neapsakomai gera knyga, tos istorijos ir tos nuotraukos. Labai įdomus žmogaus gyvenimas. Jau ankščiau esu dalinęsis geriausiais A.Sutkaus darbais, bet knygoje daug tokių, kurie niekur internete nepublikuoti. Įdedu jums keletų jų, kurie man paliko didžiausią įspūdį.









Ir kai kur abiturientai važiuoja į Palangą, o kai kur į Trakus.








Komentarų nėra:

Rašyti komentarą