2016 m. kovo 13 d., sekmadienis

Vyriškas solidarumas. Arba apie solidarumus

Prologas. (Šis tekstas nėra epinės ar draminės literatūros kūrinys, tad škac jaunosios kalbininkės)

Pirma - šis tekstas nėra šio tinklaraštininko kūrinys, aš esu kviestinis svečias. Kviestas jau keletą metų, bet dėl talento trūkumo rašyti taip čia ir neužklydęs.
Antra - jau keturis metus svarstau, kaip 18-metis jaunuolis galėjo sugalvoti savo tinklaraščiui šį pavadinimą. Ir žinote kodėl? Nes besimokant 11-oje klasėje suvokti „vyriško solidarumo“ esmę yra neįmanomą arba beveik neįmanomą. Čia kalbame ne tik apie esmės suvokimą, bet ir savotiškų principų arba koncepcijos sukūrimą šiam terminui. Ir aš žinau, kad ateis laikas kada šio tinklaraščio autorius atskleis šį paslapties šydą. Pamatysite.
Trečia - šis žmogus vadovaujasi „vyriško solidarumo“ principais. O vadovautis apskritai kažkokiais principais, jaunimo tarpe, šiandien nėra populiaru. Ir dar „tokiais“.
Ketvirta - pastaruoju metu tenka daug diskutuoti su blog’o (taip, nuo dabar blog’o) savininku „Vyriško solidarumo“ tematika, mūsų nuomonės dėl tam tikrų mano gyvenimo praradimų/ atradimų/ nutikimų šiuo klausimu pradėjo skirtis. Todėl aš ir esu čia, brangieji. Bet tik vienam kartui, todėl nesipiktinkite.

Kaip ir minėjau prologe, blog’o savininkas Jums tikrai kažkada pasipasakos, tačiau bandant pagauti mintį svarbu suprasti ir pačią „Vyriško solidarumo“ esmę. Nežinau, galbūt, Jūs ją suprantate, bet žinote, dėl viso pikto paaiškinsiu. O esmė paprasta, ponas V.Solidarumas, teigia, kad tarp vyrų egzistuoja tam tikros nerašytos taisyklės, principai,  kurių visa vyrų bendruomenė laikosi sutartinai. Tų principų yra ganėtinai daug, bet svarbiausi - susiję su dailiąja lytimi (kalbu apie merginas, kolegos). Nežinau kaip šių principų autorius juos apibrėžia, bet tai turėtų būti panašu į vieną iš įsakymų - negeisti svetimo turto. Arba „nekabinti“ užimtų merginų. Grubiai tariant, kažkas panašaus į tai. Merginos ir jų pačių veiksmai bei iniciatyvos šioje teorijoje yra eliminuotos.

Taigi, vyrai, kurie laikosi šios taisyklės, be abejo,  yra šaunuoliai. Bet medalių jie už tai tikrai negaus. Nes už naivų gerumą niekas jų ir nedalina. Juk gerai pagalvojus, ši „teorija“ tėra patogus įrankis įsipareigojusiam vaikinui, tiesa, dalinai užmigusiam didžiosiose savo santykių statybose, tam, kad galėtų jaustis ramiai, nes „jo“ mergina yra užimta (jis ją užėmė) ir niekas tikrai nedrįs to statuso pakeisti. Kitaip tariant, tai savotiškas chill mygtukas vyrui.


Mano gyvenimo patirtis panaši. Į smulkmenas (Jums smulkmenos, man toli gražu ne) nesileiskime, tačiau tą mygtuką buvau įjungęs ir aš. Nesakau, kad nesistengiau, bet buvo vietų, kuriose turėjau pasitempti. Nepasitempiau, nes nesupratau kur, kuomet sužinojau - tempimuisi jau buvo per vėlu. O vėliau man buvo paaiškinta, kad tai nebūtų padėję. Per šį laikotarpį, vienatvės laikotarpį, savo skausmu teko pasidalinti ne su viena mergina ir moterimi (ne, tai ne ta situacija, kuomet įskaudintas vaikinas ieško paguodos merginų glėby) ir sutartinai visos pasijuokė iš mano pristatytos „svetimų merginų nekabinimo“ teorijos. Anot jų, didžioji dauguma vyrų rodo dėmesį daugeliui merginų, nepaisant jų įsipareigojimo statuso. (Nekalbėkime apie draugų merginas…) O ribas šioje situacijoje nubrėžia, būtent, merginos. Tik jos parodys kas bus Jums leista, o kas ne. Ir jokio vyriško solidarumo čia nėra. Jums spręsti kokią poziciją palaikyti, bet aš renkuosi būtent šią.


Galbūt, čia ekonomikos žinios neprivalo būti taikytinos, tačiau gyvename laisvosios rinkos sąlygomis. Juk niekas tūlam lietuviui negali uždrausti valstybinių švenčių metu vykti į Białystok’ą nusipirkti šviežių sardelių ar karkos, kad ir kaip tuo būtų nepatenkinta viena garsi konservatorė Lietuvoje. Taip ir su tuo „vyrišku solidarumu“ - konkurencija rinkoje didelė, o vienintelė valdžios intervenciją - pačių merginų nubrėžtos ribos.


Epilogas

„Vyriškas solidarumas“ - egzistuoja ir, matyt, egzistuos dar ilgą laiką. Tačiau juo pasikliauti arba, liaudiškai tariant, statyti ant jo kortos neverta. Čia kaip ir rinkoje, sąstingis tave priartins prie bankroto, o kartelinių susitarimų santykiuose, matyt, tikėtis neverta. Realybė yra tokia, nors norėtųsi, jog visi būtų kaip tas ponas iš „vyriško solidarumo“.





2016 m. kovo 8 d., antradienis

Teisingi tampa laimingais

Lipu laiptais šiandien į bendrabutį. Visada reikia žiūrėti kas po tavo kojomis, kad nenusisuktum galvos. Prie durų, ką tik slenkstį peržengę, mane pasitinka porelė. Keldamas galvą nužvelgiu merginą nuo kojų iki galvos. Mūsų akys susitinka. Vaikinas nuleidęs galvą jau žiūri kaip neužkliūt ir nepastebi to. Mergina ilgu, smėlio spalvos paltu ir palaidais šviesiais plaukais. Turbūt neseniai iš kirpyklos, nes jie nukirpti lygiai lygiai. Jai tinka. Ji atrodo nuostabiai. Vaikinas...tiesiog tamsiai apsirengęs eilinis vaikinas. Jis paima jos ranką ir nusiveda link automobilio. Šiek tiek jis primena mane. Tik automobilio durelių neatidarė jai. Tikiuosi nusivežė į kokią ypatingą vietą.